Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, atstovaujanti daugiau kaip trims tūkstančiams advokatų ir jų padėjėjų ir veikianti kaip nepriklausoma, ekspertinė, politikoje nedalyvaujanti organizacija, dar 2024 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į būsimo Lietuvos Respublikos Seimo narius, atkreipdama dėmesį į žmogaus teisių užtikrinimo svarbą ir būtinybę.
Minėtame kreipimesi buvo išskirtos devynios sritys, tarp jų – laisvės reikšti savo įsitikinimus suvaržymai, valdžios institucijų atsakomybės piliečiams trūkumai ir būtinybė riboti valstybės valdžios galias. Šiuo kreipimusi išreikšta viltis, kad 2024–2028 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas taps demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės saugotoju bei puoselėtoju.
Advokatų taryba, 2025 m. gruodžio 17 d. įvykusiame posėdyje, įvertinusi susidariusią situaciją, visuomenės įsitraukimą ir kai kurių kitų Europos valstybių advokatūrų patirtį, susijusią su nedemokratinių procesų užuomazgomis, vieningai ir viešai pareiškia šią poziciją.
Pamatinės konstitucinės teisės
Lietuvos advokatūra ragina nemėginti paneigti ar apriboti pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių, užtikrinti teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat užtikrinti piliečių teisę gauti ir skleisti informaciją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reiškia, kad visos valstybės institucijos privalo vykdyti savo funkcijas vadovaudamosi Konstitucija ir įstatymais, veikdamos Tautos ir Lietuvos valstybės interesais bei tinkamai įgyvendindamos Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).
Dėl LRT įstatymo pakeitimo projekto svarstymo skubos tvarka
2025 m. gruodžio 11 d. vakariniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seime, pateikiant Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 13 straipsnio pakeitimo projektą (toliau – Projektas), nuspręsta jį svarstyti skubos tvarka. Tai motyvuota siekiu sumažinti „įtampą visuomenėje“, įgyvendinti „geresnę valdymo viešajame sektoriuje praktiką“, o delsimas, t. y. skubos netaikymas, esą „sukeltų žalą ir riziką visuomenės saugumui“.
Tokie skubos procedūros taikymą motyvuojantys teiginiai, kaip „sukeltų žalą ir riziką visuomenės saugumui“, yra tik formali motyvacija, nepateikiant jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ar pagrįstų argumentų. Pažymėtina, kad nuostata, jog LRT generalinis direktorius gali būti atleistas 2/3 Tarybos narių balsų dauguma, galioja jau daugiau kaip 25 metus. Todėl argumentai apie „riziką visuomenės saugumui“ ar „keliamą žalą“ teisiškai vertintini kaip prieštaraujantys teisėkūros pagrindams ir principams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime, vertindamas skubos tvarka priimamų teisės aktų procedūros atitiktį Konstitucijai, pabrėžė, kad siūlymai taikyti skubos procedūrą turi būti motyvuoti.
Dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos
LRT įstatyme numatyta ir kita LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka – visos LRT Tarybos atsistatydinimas ir bet kurio kito asmens (nebūtinai LRT generalinio direktoriaus ar jo pavaduotojo) paskyrimas laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas. Ši nuostata laikytina esminiu saugikliu, leidžiančiu bet kuriuo momentu, kuris vertinamas kaip „rizika visuomenės saugumui“, pašalinti LRT generalinį direktorių iš pareigų.
Atsižvelgiant į tai, Projektas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes nėra laikomasi teisės akto priėmimo tvarkos.
Projektas ir Europos Sąjungos teisė
Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsnis nustato, kad Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo ar valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrįsti, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus. Apie tokius sprendimus atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta, be to, turi būti sudaryta galimybė šiuos sprendimus apskųsti teismui.
Atsižvelgiant į tai, Projektu siūlomi LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos pakeitimai vertintini kaip reikšmingai prieštaraujantys Europos Sąjungos teisei. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta kolizijos taisyklė, pagal kurią Europos Sąjungos teisės aktai taikomi pirmumo tvarka, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama ES, konkuruoja su Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nustatytu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Dėl Seimo narių priesaikos ir laisvo mandato sampratos
Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaika įpareigoja Seimo narį savo veikloje ir priimant sprendimus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Laisvas Seimo nario mandatas negali būti suprantamas kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra ir ignoruoti Konstituciją.
Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros, jo sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei ginamų vertybių neturi būti atotrūkio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
Svarstytina, ar toks laisvo Seimo nario mandato įgyvendinimas, kai, iš anksto suvokiant Projekto svarstymo tvarkos prieštaravimą Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir nustatant reglamentavimą, akivaizdžiai prieštaraujantį Europos Sąjungos teisei, negalėtų būti vertinamas kaip galimas Seimo nario duotos priesaikos sulaužymas.
Teisinės valstybės principai ir teisėtų lūkesčių apsauga
Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą – asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos jų teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).
Teisės aktų galia iš esmės nukreipta į ateitį; įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, išskyrus atvejus, kai teisės aktu sušvelninama teisinė padėtis ir kartu nepažeidžiami kitų teisinių santykių subjektų interesai. Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).
Todėl net ir tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas, pažeisdamas Konstituciją, priimtų Projektą, prieštaraujantį Europos Sąjungos teisei, įstatymui įsigaliojus jo nuostatos negalėtų būti taikomos LRT generalinio direktoriaus atžvilgiu iki jo kadencijos pabaigos.
