Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES) Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad Bendrijoje yra jaučiami stiprūs signalai, kad sankcijos ir apribojimai Rusijai bei Baltarusijai turi būti plečiami ir stiprinami, nes geopolitinė situacija – realiai nepasikeitusi.
„Kol kas tikrai nepajutome, (kad sprendimai dėl sankcijų pratęsimo būtų sudėtingesni – ELTA), nes sankcijos yra pratęsinėjamos, dabar rengiami nauji paketai – kalbame apie 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Manau, tą turime matyti ir visame kontekste, nes Amerika taip pat siunčia stiprius signalus apie papildomas sankcijas Rusijai. Manau, kad Europa turi naują paketą paruošti kaip įmanoma greičiau. Tai būtų stipri žinia apie tai, kad niekas nekalba apie kažkokį atlaisvinimą, o tik apie papildomas sankcijas ir spaudimą sėsti prie derybų stalo“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo N. Aleksiejūnas.
„Kol kas iš Rusijos pusės nematome jokio noro sėsti prie derybų stalo. Matome tik eskalacijas, karine prasme – intensyvėjantys apšaudymai, civilinės infrastruktūros bombardavimus, naujų raketų naudojimus ir pnš. Nėra jokių sąlygų teigti, kad Rusija kažkaip pakeitė savo požiūrį į derybas“, – tikino Lietuvos ambasadorius prie ES.
Anot jo, nuomonės Briuselyje dėl sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms taip pat nėra pasikeitusios. Kaip pabrėžia N. Aleksiejūnas, ES Užsienio Reikalų taryba praėjusių metų pabaigoje sutarė įvesti naują kriterijų, kad būtų galima sankcionuoti subjektus, kurie vykdo hibridines atakas prieš Europos šalis. Šį procesą ženkliai paskatino Baltarusijos siunčiamų kontrabandinių balionų atakos prieš Lietuvą.
„Vasario pabaigoje yra baltarusiškų sankcijų periodas, vyks diskusijos. (…) Dar gruodžio mėnesį ES Užsienio reikalų taryboje buvo sutarta dėl naujų kriterijų įvedimo į baltarusiškų sankcijų paketą, kad būtų galima sankcionuoti tuos žmones, kurie atsakingi už hibridines atakas prieš ES valstybes. Lietuvoje turėjome organizuotą balionų ataką, bet kriterijus iki tol buvo gerokai platesnis ir galimybes tokius subjektus sankcionuoti nebuvo“, – teigia N. Aleksiejūnas.
„Manau, kad tai aiškus signalas, jog sankcijų Baltarusijai kol kas tik daugėja, o nemažėja. Niekur nedingo grėsmės kylančios iš Baltarusijos, niekuo nepasikeitė režimo politika – matome tik tolimesnį ginklavimąsi, tolimesnę paramą Rusijai kare Ukrainoje ir hibridines atakas prieš kaimynines valstybes bei visą Europą – buvo balionai, tačiau buvo ir dronai, kurie skrido iš Baltarusijos. Manau, kad niekas nesikeičia – išlieka tendencija ir noras parodyti Baltarusijai, kad taip elgtis negalima“, – aiškina diplomatas.
Jo teigimu, šiuo metu Briuselyje nėra jokių signalų iš šalių narių, kad sankcijos Baltarusijai gali būti nepratęstos.
„Neturime jokių indikacijų apie tai. Man tikrai atrodo, kad balionų krizė parodė tikrąjį Baltarusijos veidą, dėl kurios kilo daug solidarumo su Lietuva, daug supratimo tiek tarp šalių narių, tiek Europos Parlamente, kur buvo priimta rezoliucija, smerkianti Baltarusijos vaidmenį ir prašanti papildomų sankcijų jai. Man atrodo, jog tai įrodymas, kad nėra jokio pokyčio“, – apibendrino šalies ambasadorius prie ES.
ELTA primena, kad diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.
Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, siekia įgyti visapusišką rytinio Donbaso regiono kontrolę. Kyjivas įspėjo, kad teritorijų atidavimas tik padrąsins Maskvą, ir pareiškė, jog nepasirašys tokio taikos susitarimo, kuris nepadės atgrasyti Rusijos nuo pakartotinio įsiveržimo.
Tuo metu dėl Baltarusijos hibridinių atakų Lietuvoje, Vyriausybė visoje šalyje yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą, dėl to vežėjai praeitą savaitę surengė protestą.
Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
