Lietuvoje vis labiau ryškėja gilėjanti teisėjų trūkumo problema. Nors per pastaruosius metus buvo gerokai padidinti teisėjų atlyginimai ir įgyvendinta valstybės tarnybos reforma, šios priemonės, regis, nedavė laukto rezultato.
Teismų sistemoje toliau jaučiamas teisėjų stygius, o kandidatų į laisvas pozicijas trūksta. Apie tai viešai prabilo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis, kuris įspėja, kad teisėjų Lietuvoje skiriama per mažai, o reali situacija rodo sisteminį iššūkį, rašoma portale VE.LT.
Anot jo, vien didesni atlyginimai problemos neišsprendžia, nes nėra iš ko rinktis. Teisėjų stygiaus tendencija stebima daugelyje šalies apygardų, o pačios teisėjų pareigos tampa vis mažiau patrauklios naujiems teisininkams, dėl itin sudėtingų bylų ir augančios atsakomybės.
Viena laisva vieta, netrukus gali atsirasti dar dvi
Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme iš 26 teisėjų etatų užimti 25. Pasak M. Dobrovolskio, ši padėtis gali dar labiau komplikuotis.
„Iš mūsų teismo praėjusiais metais išėjo du teisėjai iš Baudžiamųjų bylų skyriaus, Civilinių bylų skyriuje turėjome vieną laisvą etatą, atėjo du nauji. Taigi, vieno vis dar trūksta. Šiemet į pensiją išeina dar du teisėjai, nežinau, ar pavyks į jų vietą ką nors prikalbinti. Gal – labai tikiuosi.“
Šie pokyčiai rodo, kad teisėjų kaita regionuose nėra kompensuojama naujais paskyrimais, o konkurencija į apygardų teismus, vis mažesnė.
Daug vilčių, bet mažai rezultatų
2023 metais teisėjų atlyginimai padidėjo, kai įsigaliojo valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma. Apygardos teismo teisėjas šiuo metu į rankas gauna apie 3,8 tūkst. eurų. Tai yra vienas konkurencingiausių atlyginimų tarp valstybės tarnautojų.
„Kai atlyginimus kėlė, atrodė, kad problema išsispręs, bet taip neįvyko“, – sako Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas.
Panašu, kad teisėjų pritraukimui vien finansinis motyvas nepakankamas. Karjeros teisėjų profesijoje pasirinkimas dažnai priklauso ir nuo socialinės misijos suvokimo, ilgalaikio įsipareigojimo ir pasirengimo dirbti su sudėtingais klausimais bei jautriomis bylomis.
Darbo krūvis atbaido pretendentus
Pasak M. Dobrovolskio, viena pagrindinių priežasčių, kodėl kandidatų mažėja, yra bylų sudėtingumas ir darbo krūvis.
„Nelabai kas nori į apygardos teismą eiti – bylos sudėtingėja, darbo daug. Vertinant pagal bylų skaičių, atrodo ne tiek ir daug, bet jos sudėtingesnės“, – pažymi jis.
Nors iš pirmo žvilgsnio bylų skaičius gali atrodyti valdomas, realybėje kiekviena byla reikalauja detalaus išnagrinėjimo, procesinių žinių, pasirengimo teismo posėdžiams, o galutinis sprendimas dažnai turi reikšmingų pasekmių asmenų gyvenimui ar net viešajai tvarkai. Tokia atsakomybė ne visiems priimtina.
Teisėjų trūksta visoje Lietuvoje
Klaipėdos apygardos teismas – ne vienintelis, susiduriantis su teisėjų trūkumu. Pasak Dobrovolskio, teisėjų stoka jaučiama ir kituose regioniniuose teismuose. Geresnė situacija kol kas tik Vilniuje, kur daugiau potencialių kandidatų dėl didesnio teisininkų skaičiaus ir aukštųjų mokyklų artumo.
Vis dėlto tai ne panaikina sisteminės problemos. Kai kur bylos gali vilktis ilgiau vien dėl to, kad nėra kam jų nagrinėti.
Ko trūksta? Ne tik atlyginimų
Ekspertų teigimu, sprendžiant teisėjų trūkumo problemą, būtina žiūrėti plačiau nei tik į darbo užmokestį.
Svarbu kurti patrauklesnę teisėjų karjeros viziją, investuoti į būsimų teisėjų rengimą, užtikrinti aiškesnę atrankų sistemą, didinti teisėjo profesijos prestižą, taip pat rūpintis darbo sąlygų gerinimu ir emocinės sveikatos apsauga.
Didelė dalis galimų kandidatų teisėjų karjerą atmeta dar studijų metu – kaip per daug įtemptą ar nepakankamai atlygintą psichologiškai. Reikšmingi pokyčiai reikalingi dar ankstyvame teisės specialistų ugdymo etape.
Klaipėdos apygardos teismo vadovo žodžiai kelia pagrįstą susirūpinimą: „Nėra iš ko rinktis.“ Jei artimiausiais metais situacija nesikeis, Lietuva gali susidurti su rimta teismų darbo krize kai teisėjų bus ne tik per mažai, bet kai net nebus iš kur jų imti.
Valdžios sprendimai turės būti platesni ir kompleksiškesni, vien atlyginimų neužtenka. Jei teisėjų profesija ir toliau nebus pakankamai patraukli, ilgainiui kentės ne tik teismai, bet ir pati visuomenė – per ilgai trunkančius procesus, didesnį darbo krūvį likusiems teisėjams ir mažėjantį teisingumo efektyvumą.
nepūskite burbulo.vieno teisėjo trukūmas tai normali kadrų kaita.