Laikas.lt
Ilgai laukta diena Lietuvos aktoriams, filmų prodiuseriams ir kitiems kino kūrėjams. Šiandien jiems išmokėtas gerokai padidėjęs atlyginimas už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius. Bendra atlyginimo suma šiemet išaugo beveik 8 kartus ir siekia 930 tūkst. Lt, praneša Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Augimą lėmė pernai pradėjusios veikti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos.
Kino kūrėja: „Tai paskatins investuoti į kokybę“
„Žinia apie atlyginimą yra labai maloni, ypač dabartiniu metu, prieš šventes. Džiaugiuosi, kad įstatymo pataisa buvo priimta ir pradėjo veikti – mums, aktoriams, tai yra labai svarbu“, – sužinojusi apie gautą atlyginimą kalbėjo „Sidabrine gerve“ apdovanota aktorė Elzė Gudavičiūtė. Ji vaidino viename populiariausių praėjusių metų filmų „Miegančių drugelių tvirtovė“.
Jai antrina ir ilgametė kino prodiuserė Uljana Kim, šiuo metu dirbanti prie vienos laukiamiausių lietuviško kino premjerų – filmo „Lošėjas“: „Lietuviško kino gamybai pinigų trūksta visada, tad šis atlyginimas yra itin reikšmingas. Galėsiu jį skirti naujiems projektams ir netgi išmokėti darbuotojams kalėdines premijas.“
Prodiuserės manymu, ženkliai padidėjęs atlyginimas pagerins ir bendrą Lietuvos kino kūrėjų situaciją. „Tai bus paskatinimas prodiuseriams ir kitiems kine dirbantiems žmonėms investuoti į filmų kokybę, labiau rūpintis profesionalumu, ir taip pritraukti daugiau žiūrovų“, – teigia Uljana Kim.
Atlyginimą gavo ne tik filmų kūrėjai
Iš viso per praėjusius metus už Lietuvoje kopijuotus audiovizualinius kūrinius surinkta 930,58 tūkst. Lt. Audiovizualiniais kūriniais yra laikomi filmai, serialai, televizijos laidos, muzikiniai klipai, taip pat ir įrašyti spektakliai.
15 proc. šios sumos (139,59 tūkst. Lt) paskirstyta pagal audiovizualinių kūrinių žiūrimumą kino teatruose, taip pat 15 proc. – pagal parduotų DVD skaičių. Penktadalis (186,11 tūkst. Lt) sumos atiteko naujiems 2010-2012 m. Lietuvoje registruotiems filmams. Trijų metų laikotarpis pasirinktas siekiant, kad atlyginimą gautų kuo daugiau naujų lietuviškų filmų – tarp jų ir tie, kurie buvo išleisti dar iki įstatymo pataisų patvirtinimo.
Likusi pusė atlyginimo paskirstyta remiantis reprezentatyvia visuomenės apklausa, kurios metu respondentai atsakė, kokius audiovizualinius kūrinius kopijuoja į tuščias laikmenas ir įrašymo įrenginius.
Apklausa parodė, kad dažniausiai kopijuojami yra filmai, muzikiniai klipai, laidos ir serialai, rečiausiai – spektaklių įrašai. Taip filmų gamintojai ir aktoriai gavo papildomus 150,33 tūkst. Lt, muzikinių klipų – 115,43 tūkst. Lt, laidų – 106 tūkst. Lt, serialų – 86 tūkst. Lt, spektaklių – 7,44 tūkst. Lt.
Konkretūs filmai, muzikiniai klipai, laidos, serialai ir spektakliai, kuriems atiteko atlyginimas, nustatyti remiantis pagrindinių Lietuvos televizijų transliacijų rezultatais. Kuo dažniau audiovizualinis kūrinys buvo rodomas per televiziją, tuo didesnis atlyginimas jam atiteko.
Nėra kompensacija už piratavimą
2011 m. visa kompensacinio atlyginimo suma Lietuvos audiovizualinių kūrinių gamintojams ir atlikėjams siekė tik 129,24 tūkst. Lt. Šiemet atlyginimas ženkliai išaugo dėl to, kad pradėjo veikti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, pagal kurias kompensacinis atlyginimas yra mokamas ne tik už senąsias informacijos įrašymo laikmenas ir įrenginius (pavyzdžiui CD diskus), bet ir už šiuolaikines (kompiuterius, išorinius kietuosius diskus, išmaniuosius telefonus, USB raktus).
Priešingai nei dažnai klaidingai galvojama, šis atlyginimas nėra kompensacija už nelegalų kūrybos kopijavimą. Kompensacinis atlyginimas yra mokamas už legaliai įsigytų audiovizualinių kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius. Įstatymas leidžia daryti kūrinio kopijas asmeniniais tikslais, tačiau autoriams ir atlikėjams turi būti kompensuojama. Tokia praktika veikia praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva – ne išimtis. Kompensacinio atlyginimo mokėjimas nepateisina nelegalaus filmų ar serialų siuntimosi.
AGATA direktorė: „Kompensacinio atlyginimo naudą pajus visa Lietuvos visuomenė“
Už kompensacinio atlyginimo surinkimą ir paskirstymą atsakingos asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė džiaugiasi matydama gerėjančią audiovizualinių kūrinių gamintojų situaciją.
„Ilgai kovojome, kad įstatymas būtų pakeistas ir Lietuvoje kūrėjams būtų atsiskaityta taip, kaip ir kitose ES šalyse. Dabar galime matyti darbo rezultatus. Jie yra labai įkvepiantys: filmų ir kitų audiovizualinių kūrinių gamintojai ir aktoriai pagaliau gavo deramą atlyginimą“, – sako AGATA direktorė.
„Anksčiau, iki įstatymo pakeitimo, atlyginimas buvo labiau simbolinis. Dabar jis suteiks apčiuopiamą naudą. Filmų kūrėjams tai bus paskata investuoti į naujus filmus, aktoriams – papildoma motyvacija juose vaidinti, o žiūrovai taip galės matyti kokybiškesnius lietuviškus filmus ar serialus. Taip šio atlyginimo naudą pajus ne tik patys kūrėjai, bet ir visa visuomenė“, – neabejoja A. Masalskytė.
