Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame aptarta padėtis Ukrainoje, Europos Sąjungos parama šiai šaliai, tolesnės sankcijos Rusijai ir Ukrainos europinės integracijos perspektyvos. Posėdyje dalyvavo ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta galimiems sprendimams dėl Ukrainos finansavimo. Prezidentas pabrėžė, kad sprendimas dėl finansinės paramos yra gyvybiškai svarbus stiprinant Ukrainos pozicijas būsimosiose taikos derybose ir užtikrinant Europos Sąjungos strateginį patikimumą.
Šalies vadovo teigimu, Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, vykdo masines raketų atakas, todėl Europos Sąjunga privalo priimti neatidėliotinus ir ryžtingus strateginius sprendimus. Pasak Prezidento, itin svarbu, kad Europos Vadovų Taryba priimtų sprendimą, kuris garantuotų nenutrūkstamą Ukrainos finansavimą bent artimiausiems dvejiems metams.
„Rusija ir toliau kalba karinių raketų kalba, todėl Europos Sąjunga privalo imtis realių ir neatidėliotinų sprendimų. Svarbu, kad pavyko apsispręsti dėl finansinės paramos suteikimo Ukrainai 2026–2027 metais. Tai užtikrins šalies finansavimo tvarumą“, – sakė Prezidentas.
Sankcijos Rusijai ir spaudimo didinimas
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, priimant naują – jau dvidešimtąjį – sankcijų paketą. Anot jo, būtina stiprinti priemones prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną, užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir plėsti sektorines ribojamąsias priemones.
Prezidentas akcentavo, kad itin svarbu sankcionuoti Rusijos naftos, dujų ir branduolinės energetikos bendroves, nutraukiant galimybes sudaryti naujas sutartis ir vykdyti investicijas.
Rusijos atsakomybė už tarptautinius nusikaltimus
Posėdyje aptartas ir Rusijos atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus klausimas. Prezidentas priminė, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, prisijungusi prie Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, ir pabrėžė, jog teisingumas bei atskaitomybė negali būti pamiršti jokiuose taikos planuose.
Didelis dėmesys skirtas Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvai. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos priėmimas į ES yra strateginė investicija į ilgalaikį visos Europos saugumą. Jis paragino nedelsiant atverti visus derybų skyrius su Ukraina ir Moldova bei nustatyti tikslinę Ukrainos narystės ES datą – ne vėliau kaip 2030 metais.
Diskusijose taip pat akcentuotas skubios ir koordinuotos paramos Ukrainos energetikos sektoriui poreikis, Rusijai tęsiant sistemingus išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą. Prezidentas priminė, kad per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą atgabenamos dujos jau pasiekia Ukrainos vartotojus ir padeda patenkinti išaugusį energijos poreikį žiemos laikotarpiu.
Be to, buvo pabrėžtas karinės paramos Ukrainai tęstinumas. Lietuvos karinė parama Ukrainai jau pasiekė 1 mlrd. eurų, įskaitant ir įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.
