Dar visai neseniai grynieji buvo būtini, be jų neapsieidavo nei turgus, nei kasdieniai apsipirkimai, nei pinigų išmokėjimas artimiesiems. Tačiau šiandien vis dažniau vietoj jų renkamės korteles, išmaniuosius laikrodžius ar mobiliąsias programėles.
Technologijos keičia ne tik mūsų pinigines, bet ir visą požiūrį į pinigų prieinamumą. Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių grynųjų nebesinešioja, bankomatų tinklo nykimas kelia nepatogumų ir rimtų klausimų.
Kaip turėtų elgtis žmogus, kuris negali arba nenori naudotis skaitmeniniais sprendimais? O kaip išgyventi regionų gyventojams, kur bankomatą rasti vis sunkiau?
Pagrindinė priežastis, kodėl bankomatų sparčiai mažėja, yra besikeičiantys vartotojų įpročiai. Mobiliosios bankininkystės populiarėjimas, kontaktiniai mokėjimai ir virtualios piniginės smarkiai sumažino fizinių pinigų poreikį.
Šiuolaikinis klientas nori greitai, patogiai ir saugiai atsiskaityti be būtinybės ieškoti grynųjų. Bankams tokie pokyčiai taip pat finansiškai naudingi – kiekvienas bankomatas reikalauja priežiūros, apsaugos, nuolatinio papildymo pinigais, o tai brangiai kainuoja. Todėl nutraukiami sutartys su kai kuriomis vietovėmis, o įrenginiai išmontuojami.
Skaitmeninis patogumas – regionų galvos skausmas
Didmiesčiuose bankomatus dar galima rasti, tačiau atokesnėse vietovėse situacija tampa kritinė. Kaimuose ar mažesniuose miesteliuose, kur gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, bankomato trūkumas tampa ne tik nepatogumu, bet jis gali reikšti visišką finansinę atskirtį.
Daug kas vis dar pasikliauja grynaisiais – ar tai būtų pensijos išėmimas, ar atsiskaitymas turguje. Ir nors bankai ieško išeičių, tokių kaip mobilieji bankomatai ar bendradarbiavimas su pašto skyriais, šios priemonės kol kas nepasiekė visų, kuriems jų reikia.
Ieškoma alternatyvų, bet jos dar ne visagalės
Tam tikros parduotuvės, vaistinės ar net degalinės jau siūlo galimybę atsiimti grynuosius pinigus atsiskaitant kortele. Tai padeda, bet neatstoja visų bankomato funkcijų, tokių kaip likučių tikrinimas, įmokų atlikimas ar sudėtingesnės operacijos.
Vietoj klasikinių bankomatų atsiranda mažesni, pigesni įrenginiai, kurie lengviau transportuojami ir pigiau prižiūrimi. Taip tikimasi pasiekti kompromisą tarp technologinės pažangos ir finansinio prieinamumo. Tačiau kol tokie sprendimai taps masiniai, praeis laiko.
Ar bankomatai tikrai išnyks?
Tikėtina, kad jie bus vis retesni, bet visiškai nepranyks. Kaip biblioteka mažame miestelyje ar kaimo gydytojo kabinetas – ne kiekvienam būtinas kasdien, bet gyvybiškai svarbus tam, kam reikia. Bankomatai išliks ten, kur jų funkcija yra ne patogumas, o būtinybė.
Kol daliai visuomenės grynieji pinigai lieka pagrindiniu finansiniu instrumentu, tol ir bankomatų funkcija bus aktuali. Tai nėra tik technologinis klausimas – tai ir socialinio teisingumo tema. Skaitmenizacija neturėtų tapti pretekstu atimti galimybę dalyvauti ekonomikoje tiems, kurie nespėja su technologiniu tempu.
Ateitis bus skaitmeninė, bet ne vienoda visiems
Greičiausiai judėsime link mišrios sistemos, kur skaitmeninės paslaugos taps norma miestuose, o regionuose liks poreikis sprendimams, padedantiems pasiekti grynuosius. Taip kaip kaimuose vis dar būtinos vaistinės ar pašto skyriai, taip ir bankomatai gali išlikti kaip saugumo garantas.
Nors visuomenė keičiasi, pinigų prieinamumas turi išlikti universalus. Nes tik tada, kai visi galime pasinaudoti ta pačia paslauga, nesvarbu, ar gyvename mieste, ar kaime, galime kalbėti apie tikrą pažangą, o ne apie dar vieną atskirtį.
