Pinigų išsigryninimas kažkada buvo neatsiejama daugelio žmonių dienotvarkės dalis. Bankomatai stovėjo beveik ant kiekvieno kampo, tarsi tylūs finansų pasaulio sargybiniai. Dabar vaizdas kitoks.
Mobiliosios programėlės, bekontakčiai atsiskaitymai, laikrodžiai su NFC, visa tai pamažu stumia grynuosius į paraštę.
Vis rečiau tenka ieškoti, kur išsigryninti pinigus, nes poreikis tam nyksta. Tačiau ar tikrai bankomatų metas eina į pabaigą? Ar tai bus tik dar viena atmintį žadinanti detalė, kaip pašto dėžutės, kurias šiandien dažniau matome kaip dekoracijas nei naudojamus įrenginius?
Bankomatai nyksta – ar tai natūralu?

Smarkiai pasikeitę atsiskaitymo įpročiai stipriai koreguoja bankomatų reikšmę mūsų gyvenime. Bankai stebi, kaip mažėja grynųjų poreikis – žmonės perveda pinigus per mobiliąsias aplikacijas, atsiskaito kortelėmis net turguje, o daugybė smulkių paslaugų teikėjų jau seniai nebesiūlo galimybės sumokėti grynaisiais.
Nenuostabu, kad išlaikyti didelį bankomatų tinklą tampa vis mažiau pagrįsta. Įrenginio aptarnavimas, pinigų papildymo logistika, apsauga – visa tai kainuoja. Kai bankomatų lankomumas sumažėja perpus ar daugiau, natūralu, kad bankai ima skaičiuoti – kur verta palikti, o kur geriau atsisakyti.
Didžiuosiuose miestuose bankomatai dar išlikę. Tačiau jų tinklas traukiasi iš prekybos centrų, kiemų ar net judrių gatvių. O regionuose situacija kur kas jautresnė: žmonės, gyvenantys kaimuose ar mažesniuose miesteliuose, dažnai priversti važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio bankomato.
Kas bus su vyresniais?

Technologijos, nors ir patogios, ne visada yra visiems pritaikytos. Vyresnio amžiaus žmonės, neturintys išmaniųjų telefonų arba tiesiog nejaučiantys pasitikėjimo skaitmeniniais sprendimais, susiduria su sunkumais.
Pensijos ar pašalpos jiems dažnai išmokamos grynaisiais, o jei arčiausias bankomatas – už dvidešimt kilometrų, tai tampa tikru galvos skausmu.
Tai nėra vien tik technologinis iššūkis. Tai jau klausimas apie socialinį teisingumą – ar tokia finansinė sistema išties visiems vienodai pasiekiama? Ši tema ypač svarbi kalbant apie senstančią visuomenę, kurioje vis daugiau žmonių patenka į rizikos grupę būti palikti „už borto“ naujų sprendimų.
Tiesa, kai kurie bankai ieško sprendimų. Mobiliųjų bankomatų idėja jau skinasi kelią, o tam tikrose vietose bankai bendradarbiauja su pašto skyriais, kur žmonės gali gauti pagrindines paslaugas. Visgi šie sprendimai dar nėra tokie plačiai prieinami, kaip reikėtų.
Kaip atrodo alternatyvos?

Kol kas gyventi visiškai be grynųjų nepavyksta. Net jei dažniausiai atsiskaitoma kortele, yra situacijų, kur be jų – nė iš vietos. Atsižvelgiant į tai, siūlomos alternatyvos, pavyzdžiui, galimybė išsigryninti pinigus atsiskaitant prekybos centre, vaistinėje ar net pašte.
Tačiau šis būdas turi trūkumų – suma dažnai ribojama, paslauga galima tik tam tikromis valandomis, o ir darbuotojai ne visuomet pasiruošę tokiems veiksmams.
Įdomu tai, kad kai kurios šalys, ypač Skandinavijoje, jau beveik atsisakė grynųjų. Švedijoje grynieji sudaro tik mažytę dalį visų operacijų. Lietuvoje ši dalis vis dar didesnė, tačiau tendencijos aiškios – einame ta pačia kryptimi.
Todėl sprendimų ieškoma nuolat – mobilūs bankomatai, mini bankininkystės punktai, partnerystės su vietos verslais. Tai ne tik pigesnė alternatyva bankams, bet ir galimybė regionams.
Ar bankomatai išties išnyks?

Kalbėti apie visišką bankomatų išnykimą kol kas anksti. Greičiausiai jų reikšmė mažės, jie taps specializuotu paslaugos punktu. Galbūt liks tik didžiuosiuose prekybos centruose, ligoninėse, stotyse ar oro uostuose. Jie nebebus įprastas reginys kiekvienoje sankryžoje, bet ir visiškai išnykti – vargu ar galės.
Kol bent daliai visuomenės grynieji vis dar būtini, tol ir bankomatai turi išlikti. Ne todėl, kad tai patogu bankams, bet todėl, kad kitaip kai kurie žmonės paprasčiausiai neturės priėjimo prie savo pinigų. O tai jau ne technologijų, o socialinės atsakomybės klausimas.
Vis labiau aiškėja, kad artimiausiais metais gyvensime pagal mišrią sistemą. Didmiesčių gyventojai perėję prie skaitmeninių sprendimų gyvens be jokių sunkumų, o regionuose dar ilgai reikės palaikyti galimybę naudotis grynaisiais. Kaip viešosios bibliotekos, kurios išliko net ir esant „Google“, taip ir bankomatai, jų mažės, bet jie neišnyks.
Galiausiai esmė ne bankomate, o prieigoje prie pinigų. Kad ir kokia forma jie bebūtų – fiziniai ar skaitmeniniai, jie turi būti pasiekiami visiems, vienodai ir oriai. Ir kol ši sąlyga dar neįgyvendinta visose šalies vietose, tol bankomatas liks reikalingas, kaip tylus, bet labai svarbus sistemos dalyvis.


Ginkluojamės, ruošiamės karui. Ar karo metu atsiskaitymas bus galimas ne grynais pinigais???????
propogandinis rašinelis skirtas įteigti žmonems kad gryni nereikalingi. tai melas, Mes Nori.e atsiskaitineti tik grynaidiais, bet juk jus mus ribojate, draudziate, naikinate bankomatus, uždarinejate atvykimus į bankus…tai čia jums valdziai ir bankams reikia iš mūsu atimti grynuosius. Ne visi idiotai aplinkui.Straipsnis nulis, zero 0 0 0 0
karo metu turek bulviu,ir kuo daugiau. Is Mergeles uz kibira bulviu gausi bucki,o jei noresi- ir daugiau…
Viena diena skelbiasi, kad grynuju nereikia, nes musu pinigai banke saugus + gi tokios mados. Kita diena skelbia, kad butinai reikia tureti grynuju, nes tas gali nutikti ar tas. Blet apsispreskit. LT šudlaikraščiu nuomones keiciasi kasdien 🙃
Žmones pareikš dideli nepasitenkinima ir turesit atstatyti kaip buvo. Bėda tame kad žmones dalinai pasitiki bankais tuo labiau valstybe.
išeisim į gatves Pareikšim protestą.Nerašinėkit nesąmonių.
Valdžia visai nupušo! Pykstasi kaip maži vaikai tarpusavyje ir dar kokių nesąmonių prisigalvoja!!!
propogandinis rašinelis skirtas įteigti žmonems kad gryni nereikalingi. tai melas, Mes Nori.e atsiskaitineti tik grynaidiais, bet juk jus mus ribojate, draudziate, naikinate bankomatus, uždarinejate atvykimus į bankus…tai čia jums valdziai ir bankams reikia iš mūsu atimti grynuosius. Ne visi idiotai aplinkui.Straipsnis nulis, zero 0 0 0 0