Dainininkas Linas Adomaitis savo kūrybos gerbėjams dovanoja jautrų kūrinį – „Širdis“. Pastarojo laikotarpio Lino muzikinė veikla ypač turtinga, atlikėjas rengia koncertus su simfoniniais orkestrais ir chorais, o metaforomis papuoštos jo dainos užvaldo daugybę klausytojų širdžių.
Sakoma, kad kūryba be širdies neegzistuotų. Kas lemia, kiek širdies Tu įdedi į kūrinį?
Aš visada stengiuosi klausytis savo širdies. Ir ne tik muzikoje – visur, gyvenime. Protas, šiam pamišusiam pasauly, dažnai būna ciniškas aktorius. O širdies nesuvaidinsi – ji arba yra, arba jos nėra.
Kaip gimė daina „Širdis“? Apie ką ji?
Kažkada buvo etapas, kai jaučiau vienatvę. Sukūriau eilėraštį. Ir tik visai neseniai gimė muzika. Ši daina mane nurengė, po to užvilko neperšaunamą liemenę. Šiadien mano širdis saugi, tačiau aš labai galvoju apie tuos, kurių širdys sužeistos.
Turi mintyje išardytą dviejų žmonių meilę?
Iš dalies taip, dainoje yra dviejų žmonių santykis, bet norėčiau, kad klausytojai interpretuotų taip, kaip jiems atrodys. Juk metaforos suprantamos skirtingai. Asmeniškai aš šioje dainoje regiu vaikų, kuriuos paliko tėvai, klausiančias akis.
Kas šiandien gyvena Tavo širdyje?
Mano širdyje gyvena mylimi žmonės. Jų yra labai daug, nes pasaulis mažas.
