Lina Sabaitytė
Laikas.lt
Kai kalbame apie fotografiją, dažniausiai prieš akis išnyra delikatus fotosesijos vaizdelis, meninė-socialinė fotografija ar fotomontažo nugludintas siurrealistinis atvaizdas. Galima ilgai kalbėti apie įvairiausias fotografijos rūšis, kurios daugiau ar mažiau mums yra žinomos, tačiau šiandien noriu pro rakto skylutę žvilgtelėti į gyvos muzikos koncertų fotografiją, o jei tiksliau į Eriko Canto fotokamera užfiksuotus vaizdelius.
Prancūzas Erikas Canto – muzikai neabejingas fotografas, jis specializuojasi gyvų muzikos koncertų fotografijos srityje. Atrodo, kas čia ypatingo, tiek daug fotografų iš įvairiausių žiniasklaidos kanalų fotografuoja masinius koncertus… Vis tik, profesionalo darbas išsiskiria iš kitų. Erikas Canto dirba su įvairaus plauko muzikantais, žurnalais, įrašų kompanijomis. Galima sakyti, kad jis yra vienas iš „keliaujančiųjų su muzikantais“, tik jo instrumentas – fotoaparatas.
Erikas fotografuoja ne tik „live“ koncertus, bet ir įstabias portretines nuotraukas, kuriose pozuoja tos pačios muzikinio pasaulio pažibos. Į jo portfolijo įrašyti tokie pasaulinio garso muzikantai ir grupės: U2, Radiohead, Nine Inch Nails, Vanessa Paradis, Nick Cave, Massive Attack, Prodigy, Placebo, Tricky, Marilyn Manson, Moby, Metallica, Muse, The Offspring, Iggy Pop, N*E*R*D, Lenny Kravitz, Ben Harper, Babyshambles, Cat Power, Supreme NTM, dEUS, James Blunt, Cavalera Conspiracy, Mika, CSS, Living Colour, Slipknot, Sharon Jones & Dap Kings, The Dø, The Wombats, Vampire Weekend, Pleymo, Gnarls Barkley, MGMT, Nicole Atkins, Empyr, Lunatic Age, Alicia Keys, Daft Punk, Dee Dee Bridgwater, Dagoba, Jeff Miles, Brujeria, Watcha, Laurent Garnier, Justice, The Youngsters ir t.t.
„Aš esu hyperaktyvus, aš nepriklausau straight edge subkultūrai, aš nesu vegetaras, aš esu kofemanas, aš esu priklausomas nuo Canon, aš esu LIVE fotografas, aš esu tai, ką fotografuoju, man patinka, kai užgesta šviesos…” – taip save pristato Erikas Canto. Panašu į tai, kad Canto propaguoja savotišką muzikanto-rokerio gyvenimo būdą, todėl nenuostabu, kad gyvų koncertų fotografavimas yra jo aistra. Tik hyperaktyvus žmogus gali tinkamai atlikti reaktyvios fotografijos darbus, bėgioti paskui rokerius ar reiverius, priartėti tiek, kad šie leistųsi fotografuojami taip, kaip prisileidžia Eriką koncertų metu. Jis fiksuoja karščiausius momentus, tuos, kurie daugiau nepasikartoja ir yra nesurežisuoti, tuos, kurie neprieinami paprastiems klausytojams.
Koncerto metu sustabdyti momentai atrodo tokie tylūs, ramūs, statiški, ir tik pažvelgus giliau galima suvoki, kokios buvo fotografavimo aplinkybės – koks garsas, karštis ir dinamika. Canto nuolatos sukiojasi muzikos industrijoje, koncertuose, studijose, todėl gerai pažinodamas šią „virtuvę“ žino, kokiu rakursu fotografuoti, žino ir atskirų atlikėjų trūkumus bei privalumus, žino, ką reikia pabrėžti, o ką geriau paslėpti, todėl ne veltui kalbėdamas apie save Erikas sako – „aš esu tai, ką fotografuoju“.
