Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą tobulinanti Seimo darbo grupė siūlo, kad norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo.
Tokiam siūlymui darbo grupė pritarė bendru sutarimu.
„Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, nes vėlgi, jei pasižiūrėtume į europinę praktiką, tai europinėje praktikoje yra įvairiai. Yra kur atleidžiama daugumos, yra kur atleidžiama ir 2/3 (balsų – ELTA), yra kur priimama daugumos ir atleidžiama daugumos. Mūsų atveju, kai mes turime, kai priimame daugumos, o atleidome 2/3 – dabar ta tendencija būtų, jog mes sumažiname tą apsaugą to žmogaus, kuris buvo priimtas “, – posėdyje kalbėjo J. Olekas.
„Jeigu mes sutariame, kad paliekame taip, kaip yra – man atrodo, kad niekas mums priekaištų tikrai neturėtų, o galbūt ir pagirtų, ir kaip pavyzdį parodytų“, – pridūrė jis.
Be to, darbo grupės siūlymu, LRT taryba galėtų pati spręsti, ar šiuo klausimu balsuoti slaptu, ar atviru balsavimu.
Visuomeninio transliuotojo vadovą būtų galima atleisti tuo atveju, jei jis tinkamai nevykdytų savo funkcijų, pažeistų viešąjį interesą. Tiesa, darbo grupė ketina dar diskutuoti apie konkrečius pažeidimus ar atvejus, kurie sudarytų pagrindą generalinio direktoriaus atleidimui.
Tiesa, siūlymą palaikęs konservatorius Vytautas Juozapaitis akcentavo, kad padidinus visuomeninio transliuotojo Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15, tačiau nesumažinus Seimo ir prezidento deleguojamų narių skaičiaus, gali kilti rizika, jog Taryboje atsirastų asmenų, turinčių politinių įtakų.
„Aštuoni bus paskirti Seimo ir prezidento ir teoriškai galėtų susidaryti galimybė arba tikimybė, kad ten atsirastų žmonės, kurie galbūt kaip nors būtų politiškai angažuoti“, – kalbėjo parlamentaras.
Pastarąjį siūlymą – mažinti prezidento ir parlamento deleguojamų Tarybos narių skaičių – siūlė darbo grupėje dirbantys konservatoriai. Vis tik, nagrinėjant pasiūlymus šiai iniciatyvai nebuvo pritarta.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
