Sapnų kolekcionierius: „Gyvenimo tikslas visada eina po savęs pažinimo“

Aleksandras Rimdžius
Iliustracijos – Laima Namajūnaitė

Alejandro (arba tiesiog Aleks) Blumentalis turi daugiau nei 30 metų darbo patirties su įvairiais socialinės gerovės projektais veik visuose pasaulio žemynuose. Pastaruosius 20 metų jis kas rytą vietoje kavos puodelio čiumpa į rankas rašiklį ir užsirašinėja kiekvieną sapną. Kodėl? Atsakymai į šį ir kitus klausimus apie netikėtą požiūrį į kasdienias visuomenės problemas ir jų sprendimo būdus – pokalbyje su Aleks.

Gal galėtumėte prisistatyti mūsų skaitytojams? Papasakokite apie aplinkybes, privertusias pradėti giliau domėtis sapnais. Gimėte Venesuelos sostinėje Karakase, tačiau dabar reziduojate Rygoje – neabejoju, kad Jūsų gyvenimas vertas Holivudo filmo scenarijaus. 

Norėčiau save pristatyti greičiau kaip organizacinį konsultantą ir tyrinėtoją nei kaip psichologą. Labiausiai mane dominanti sritis – savęs pažinimas. Jau gerus 20 metų pagrindinės mano darbo gairės yra savojo tikslo atradimo, darbo ir gyvenimo kokybės tiek kiekvienam individui atskirai, tiek ir žmonių grupėms gerinimas.

Mano domėjimąsi sapnais paskatino poreikis pačiam suvokti savo elgesį. Po dešimties verslo konsultavimo srityje praleistų metų puoliau į asmeninės krizės liūną. Tai pamažu atvėrė man akis ir pradėjau suvokti, kad žmonių grupės ir organizacijos išgyvena panašius procesus, ir tai buvo pagrindinis mano darbo pastaruosius 20 metų leitmotyvas.

Nemanau, kad Ryga – paskutinė mano stotelė. Kai žiūriu atgalios, suprantu, jog kiekvienas mano etapas buvo tarsi pasirengimas kažkam kitam. Ryga reprezentuoja sugrįžimą prie savo šaknų – iš ten mano tėvai – bei okupacijų ir karų palikimą. Tai mano subjektyvus kontekstas, kurio negaliu ignoruoti.

Sakote, kad Jums itin svarbu atrasti sapnų šablonus. Kaip suprasti patį terminą ir kokie būtų pagrindiniai šablonai?

Paprastai kalbant, apdorojant patirtį ir generuojant naujas reakcijas, sapnai yra esminis veiksnys. Susigaudžius savo emocijų, jausmų ir intelekto pasauliuose, galima išvysti aiškų savo paveikslą, įsivaizduoti naujas galimybes. Tai ir yra šablonų atpažinimo mechanizmas.

Dauguma net nesuvokia, kaip stipriai jų požiūrį ir idėjas veikia jų baimės, lūkesčiai, emocijos…

Šablonas – tai pasikartojantis elgesio modelis. Tarkime, su ta pačia sudėtinga situacija susidūrę vadybininkai reaguoja labai panašiai. Tartum apsiginklavę mačetėmis jie kapoja ar tiesiog slepiasi nuo problemų; retas iš jų sugeba įsigilinti, atrasti šablonus ir suprasti, kaip jie apskritai atsidūrė tokioje padėtyje.

Ne kitaip ir su atskiro individo asmeniniu gyvenimu. Jausmai, prietarai, asmeninis skonis, idėjos, prioritetai – visa tai lemia mūsų priimamus sprendimus ir, jei tik mūsų neištinka didelė asmeninė krizė, kartojame savo elgesį.

Šias mintis iliustruojančių pavyzdžių pilna mūsų kasdienybė. Pavyzdžiui, nuolatinių nesėkmių lydimi santykiai su priešinga lytimi. Deja, šiuo atveju racionalus mąstymas, supratimas, kas mums yra gražu, geidžiama, tinkama ir kodėl mums to reikia, dažniausiai yra užgožiama tuščių vilčių, susikurtų iliuzijų, klaidingo savęs ir kito suvokimo…

Sapnais galima viską subalansuoti. Sapnuojame visi ir sapnai yra tai, kas padeda mums išpainioti savąsias paslaptis bei duoda pagrindą naujai, konkrečią problemą įveiksiančiai mūsų tapatybei.

Ar sapnai skiriasi lyginant skirtingus kontinentus, kultūras ir eras? Ar socialiniai, politiniai, galų gale, asmeninio gyvenimo pokyčiai lemia ne tik ką, bet ir kaip mes sapnuojame?

Taip. Šimtus tūkstančių sapnų ištyrę analitikai ir praktikuojantys psichologai patvirtintų, kad sapnai skiriasi tiek kultūriniu, tiek epochų atžvilgiu.

Tai neatrodo kvaila, jei pažiūrėsime į sapnus iš prisitaikymo prie aplinkybių ir prasmių kūrimo perspektyvos.

Ką žmogus turi suprasti ir kokį pirmą žingsnį žengti norėdamas laimingesnio ir produktyvesnio gyvenimo?

Kai žmogus susitaiko su savo unikaliu gyvenimo tikslu, kai jis išties susitapatina su organizacijos, kuriai priklauso, vizija, tuomet jis mažiau jaudinasi dėl kitų norų bei polinkių, taip pat ir dėl savo susikurtų iliuzijų.

Šitaip galima „pasidovanoti“ kiek daugiau laisvos valios – bent man tai yra svarbiausias laimės komponentas. O gyvenimo tikslas visada eina po savęs pažinimo.

Kaip savo sapnų supratimas gali padėti vystytis ne tik kiekvienam iš mūsų kaip individui, bet ir būti naudingas didesnėms socialinėms struktūroms – verslui ir net miestams?

Tai pagrindinis mūsų veiklos „Dreamverse“ projekte tikslas. Turime idėjų, patirties, bet dar viskas prieš akis. Jau yra ne tik organizacijų, bet ir miestų, pasiruošusių dalyvauti projekte.

Subjektyvia realybe grindžiamos vizijos nauda išties yra didžiulė. Kai miestas ar organizacija, užuot vaikęsi madų vėjų, įsigilina į savo unikalų tikslą, pastebi, kad staiga sumažėja jiems būtinų resursų poreikis.

Su „Dreamverse“ darote tai, kas daugumai gali skambėti kaip neįmanoma beprotybė – renkate sapnus nuo 2002 m. iki dabar. Kita vertus, neabejoju, kad turite labai daug ką papasakoti.

Tai ilgalaikis mūsų tikslas. Esame įsitikinę, kad surinkti dideli informacijos blokai padės pagrindus rastis empiriniams duomenims ir kartu nubrėš aiškius šablonų kontūrus.

Asmeniškai man įdomiausias klausimas, kaip tyrinėjimus ir vystymąsi padaryti efektyvesnius. Kai turime vietą, kurioje skirtingi žmonės bando spręsti iš esmės tas pačias problemas, tai visai įmanomas dalykas.

Kokie Jūsų ateities planai?

Šiuo metu visuomenė yra kritiniame savo vystymosi taške. Ekonomika, sveikatos apsauga, klimatas, populiacija, darbo rinka, vanduo, maistas – krizė apėmė viską ir, nors visi kalba apie naujos mąstymo sistemos sukūrimą, mes vis dar esame šiuos sunkumus sukūrusio mąstymo įkaitai. Mus atgalios traukia senosios kolektyvinės idėjos ir net naujos mokslinės idėjos atsiduotų tuo tvaiku.

Ateinantys du dešimtmečiai bus aktyvių naujų prisitaikymo formų paieškos laikotarpis. Šie pokyčiai kils nebent giliau suvokus kiekvieno mūsų psichologinius procesus. Turime atsisakyti daugelio apie save susikurtų iliuzijų. Mano planai ir būtų dirbti šioje sferoje.

Gal galėtumėte prasitarti, apie ką kalbėsite vieno sapno pagrindu pastatytame Vilniuje, tiksliau konferencijoje „TeDxVilnius“?

Pagrindinė mano pokalbio tema konferencijoje bus sapnai kaip adaptavimosi ir inovacijų variklis. Kitaip tariant, pasąmoninių faktorių nauda sprendžiant sudėtingas problemas.

Šis straipsnis publikuotas spalio mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema FANATIZMAS, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba internete. Kiti numerio straipsniai:

„Kai skausmas peržengia visas ribas, jis tampa vaistu“, arba savižalos religijose fenomenas
Pamišę dėl kačių
Žurnalo AUSIS redaktorius: „Tai buvo laukinė tvarka ir taisyklės“
Piligrimų kelias, parvedęs į Lietuvą
Fotografijos fanatikas – Dainius Ščiuka (interviu, foto)
Kai komanda aukščiau visko
Pokalbis su Videokauku Rolandu Maskoliūnu