Nemažai iškilių XX a. rašytojų, ypač amerikiečių, grūmėsi su priklausomybe nuo alkoholio. Ne vienas mano, jog tai galėjo prisidėti prie jų puikių meninių sugebėjimų.
Kiti alkoholį vadina savotiškais vaistais, kuriais šie rašytojai mėgino spręsti problemas savo gyvenimuose. Šiaip ar taip, prisiminkime didžiuosius rašytojus, kentėjusius nuo alkoholizmo.
Raymond Chandler
R. T. Chandler savo detektyviniais romanais bei apsakymais padarė didžiulę įtaką šiuolaikiniams kriminaliniams romanams, ypač jų stiliui, dabar tapusiam neatskiriama šio žanro dalimi. Geriausiai žinomas Chandlerio kūrybos veikėjas yra Philipas Marlowe. Chandleris piktnaudžiavo alkoholiu visą savo gyvenimą.
John Cheever
.jpg)
Šį apsakymų bei romanų rašytoją kartais vadina priemiesčio Čechovu. Jo apsakymų rinkinys „Johno Cheeverio istorijos“ laimėjo 1979 m. Pulitzerio premiją už geriausią grožinės literatūros kūrinį.
Cheeveris buvo ne tik smarkiai įklimpęs į alkoholizmą, bet ir negalėjo susitaikyti su savo paties biseksualumu. Jo psichoterapeutas Cheeverį apibūdino taip: „Neurotiškas, narcisistas, egocentrikas, neturi draugų ir yra taip giliai įsivėlęs savo paties gynybinėse iliuzijose, jog susikūrė sau maniakine-depresine psichoze sergančią žmoną.“ Ilgainiui Cheeveris laimėjo kovą su alkoholiu.
O. Henry
William Sydney Porter, geriau žinomas savo pseudonimu O. Henry, parašė apie 400 apsakymų, žymių savo sąmojais, žodžių žaismu bei sumaniai įpintomis netikėtomis pabaigomis. Tai buvo itin produktyvus rašytojas, dažnai sukurdavęs vieną apsakymą kas savaitę.
Jis išgarsėjo kaip O. Henry, tačiau slėpė savo tikrąją asmenybę. Karjera baigėsi liūdnai – komercinė sėkmė nusisuko, o nuolat išlaidavęs O. Henry tapo alkoholiku ir mirė skurde 1910 m.
Dylan Thomas
Šis velsietis laikomas vienu įtakingiausių XX a. poetų, tarp kurio žinomiausių eilėraščių – „Neik švelniai į tą gerąją naktį“. Jis didžiavosi savo pomėgiu išlenkti taurelę ir sakė: „Alkoholikas yra žmogus, kurio nemėgsti, geriantis tiek pat kiek ir tu“. Poeto sveikata dėl šio polinkio ėmė vis blogėti, kol 1953-iaisiais, net perspėtas daktaro, Thomas nesiliovė gerti ir netrukus mirė.
Jack Kerouac
Tai bytnikų kartos atstovas, žymus amerikiečių rašytojas, poetas bei menininkas, gretinamas su amžininkais William S. Burroughs bei Allen Ginsberg. Kerouac mirė 1969-aisiais nuo vidinio kraujavimo, sukelto kepenų cirozės – visą gyvenimą trukusio smarkaus girtavimo pasekmės.
William Faulkner
Šis amerikiečių romanistas, scenarijų rašytojas bei poetas dažnai rašė apie savo gimtąją Misisipės valstiją. 1949-aisiais jis laimėjo Nobelio literatūros premiją ir yra laikomas vienu įtakingiausių XX a. rašytojų.
Nors Faulkner garsėjo kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis rašytojas, jis pabrėžė, jog niekada negėrė rašydamas ir netikėjo, kad ugninis vanduo gali palengvinti kūrybinį procesą. Dabar manoma, jog Faulkneriui alkoholis padėjo atsikratyti kasdieninio gyvenimo įtampos.
Charles Bukowski
Šio įtakingo poeto bei rašytojo mūza galima vadinti jo gimtąjį miestą Los Andželą. Bukowskio tėvas, garsėjęs savo despotiškumu ir Didžiosios depresijos metais blaškęsis nuo vieno darbo prie kito, nuolat plūdo ir mušė savo sūnų. Galbūt norėdamas pamiršti skausmą, Bukowskis pradėjo gerti būdamas trylikos ir nesiliovė iki pat mirties.
F. Scott Fitzgerald
_(photo_by_Carl_van_Vechten).jpg)
F. S. Fitzgeraldo romanai bei apsakymai primena „Džiazo amžių“ – šį terminą sugalvojo pats rašytojas. Jis gerti pradėjo koledže, o trečiajame XX a. dešimtmetyje liūdnai pagarsėjo nepaprastai smarkiu girtuokliavimu, kuris tapo vėliau jo pablogėjusios sveikatos priežastimi. 1940 m. Fitzgeraldą ištiko širdies smūgis ir jis mirė būdamas vos 44 metų.
James Joyce
Šio airių rašytojo vieni žymiausių kūrinių – romanai „Ulisas“ bei po jo sekęs prieštaringai vertinamas „Finegano šermenys“. Joyce daug metų praleido Dubline ir nuolat girtavo, kartkartėmis įsiveldamas į muštynes vietiniuose baruose.
Ernest Hemingway
Hemingway buvo amerikiečių rašytojas bei žurnalistas. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis buvo Paryžiaus emigrantų bendruomenės, vadinusios save prarastąja karta, dalimi. Ilgus gyvenimo metus Hemingway daug gėrė, kol tapo alkoholiku ir ėmė kęsti vis didėjusias fizines bei psichines problemas.
1961 m. jį išleido iš psichiatrinės ligoninės pasibaigus gydymui nuo sunkios depresijos, tačiau netrukus po to Hemingway nusižudė savo namuose.
