Talentų bankas“ pristato: lėlių (ir ne tik) kūrėja Simona Slavinskaitė

Eglė Kirliauskaitė
Agnės Solovjovaitės nuotr.

Kai kuriems žmonėms Dievulis talentų atseiki su kaupu. Viena tų laimingųjų – mūsų „Talentų banko“ herojė Simona Slavinskaitė. Diplomuota kostiumo dizainerė, be savo aistros drabužių kūrimui, dar gamininanti ir žaislus bei lėles. Deja, jos skirtos visai ne smagiems žaidimams su draugėmis…

Trumpas dosjė:

Studijavo Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizainą. Šį pavasarį įgijo magistro laipsnį.

Simona, kaip kilo idėja kurti lėles?

Labai spontaniškai: kurį laiką galvojau apie lėles, pradėjau domėtis Lietuvos lėlininkais ir mano noras tik dar labiau išaugo. Nusipirkau modelino ir kelis vakarus neatsitraukusi „būriau“ pirmąją lėlę.

Ką suaugusiems žmonėms su jomis veikti?

Mano daromos lėlės yra vienetinės ir interjerinės, todėl jos nėra skirtos žaidimams. Manau, lėlių kūryba – viena iš meno atšakų, todėl jomis reikia grožėtis, baisėtis, stebėtis ir visaip kitaip reaguoti.

Mo

Savo lėlėms duodi vardus. Tai reiškia, kad jos – asmenybės?

Visi mano daiktai turi vardus: manekenas – Kacia, manekeno galva – Ubledė (turėjau ir Veroniką, bet išmečiau), siuvimo mašina – Svieta, žirklutės – Dzigdzigas, todėl net nesvarsčiau, ar reikia „pakrikštyti“ ir savo lėlės. Kurdama, gamindama visada stengiuosi susidraugauti su kuriamu objektu. Mano lėlės turi savo charakterius, stilių ir istorijas.

Fortada

Kaip atrodo visas kūrybos / gamybos procesas?

Savo kūrybos / gamybos procesą galiu suskirstyti į kelis etapus. Pasiruošimas. Iš anksto pasidarau didelį puodelį arbatos, susikaupiu, įsijungiu įkvepiančios, ramios muzikos ir imuosi darbo. Gamyba. Minkomas modelinas, lipdoma galva, kuriami veido bruožai, kaklas, kūnas, rankos, kojos… Laukimas. Sunkiausia sulaukti, kol viskas išdžius, norisi greičiau, greičiau (modelinas džiūsta apie parą)… Sustingus sukurtoms kūno dalims, jos yra šlifuojamos, dažomos, kartais – lakuojamos. Tuomet maloniausia dalis – puošimas. Dažomas veidas, ryškinami veido bruožai, segami plaukai, kuriama apranga, aksesuarai.

Esu savamokslė, jokių kursų nelankiau, niekas manęs to nemokė, todėl su kiekviena padaryta lėle matau, kaip tobulėju.

Auksė

Daugelis turbūt pamename socialinės reklamos šūkį „Parduos tave kaip lėlę“. Tai kaipgi tas lėles parduoda? Negaila išsiskirti?

Gaila, bet norisi, kad ir kiti jomis džiaugtųsi. Galbūt kam nors jos pasirodys baisios, nesuprantamos, bet tikiu, kad atsiras ir tokių, kurie mielai jas „apgyvendins“ savo namuose ant židinio, lentynoje ar kur kitur, kur joms bus šilta ir jauku.

FoxAna

Turi savo numylėtinę?

Visas labai myliu, bet dvi iš jų man yra ypatingos. Mano pirmoji Mo, kurią padariusi labai savimi didžiavausi (sako, ji net panaši į mane), ir paslaptingoji bei truputį šiurpinanti Beatryčia.

Beatryčia

Gal lėlėms sukursi ir lėliną (vyriškosios lyties lėlę)?

Taip. Draugės jau davė užsakymą. Pasikliaujant jų rekomendacijomis, lėlinas bus vyresnio amžiaus tamsiaplaukis roko muzikantas. Au! Kaip smagu bus!
 

Šis straipsnis publikuotas vasario mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema ♥ už $, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba internete. Kiti numerio straipsniai:

Meilėje už pinigus svarbiausia – ne pinigai
„Mother eleganza“ – gyvas fightinis beandukas
Pašnekovas, neatsakęs nė į vieną klausimą
Ch. Bukowski’o knygnešiai. Per skambus pavadinimas?
Lana, kodėl dainuoji ne mums, o H&M’ui?
Kaip užsidirbti iš tinklaraščio rašymo?
Kai privatu tampa atvira – keršto pornografija
E. Jansas: „Skurdas nebekuria menininkui romantiko auros“
Erotinių filmų Top 7