„Talentų bankas“ pristato: keramikas Paulius ir jo šiaurietiškai santūrūs darbai (interviu)

Laikas.lt

Ir vėl šėštadienis, ir vėl jums pristatome „Talentų banko“ „lobį“. Kaip byloja senas posakis – „ne šventieji puodus lipdo“. Taip, nes juos (ir dar begalę kitų nuostabių daiktelių bei daiktų) kuria keramikas Paulius. Jūsų dėmesiui – interviu su šiandieniu „Talentų banko“ herojumi.

Kokie vėjai tave atnešė į keramiką?

Tai prasidėjo dar vaikystėje… Turbūt, kaip ir visiems (juokiasi). Nuo plastelino kareivėlių, kuriuos ryžtingai rikiavau ant plačios tėvų namų palangės. Iš tikrųjų, kiek save pamenu, mane visada domino forma ir jos plastika. Vėliau mokydamasis Kėdainių dailės mokykloje ėmiausi tapybos, tačiau joje man taip pat buvo svarbesnis vaizduojamo objekto tūris, nei spalvinės dėmės, kuriomis „kalba“ tapytojas. Taigi, mintys pasisuko dizaino link. Tik atvažiavęs į Vilniaus dailės akademijos stojamųjų egzaminų savarankiškų darbų peržiūrą, tada dar nepažįstamo, dėstytojo buvau praktiškai įkalbėtas stoti į keramiką (šypsosi). Išeitų lyg ir atsitiktinumas, bet kai kurie gyvenimo atsitiktinumai vyksta ne veltui. Aš tuo džiaugiuosi.

Kokiais principais vadovaujiesi kūryboje?

Visada ieškau naujovių ir į kiekvieną kuriamą daiktą žiūriu kaip į naują užduotį, kurią turi atlikti geriau nei vakar. Mėgstu išbandyti naujas medžiagas ir technologijas. Tačiau svarbiausia − daiktas turi patikti ir būti įdomus pačiam, toks, kokį rinkčiausi sau. Keramika, iš esmės, ir yra skirta namų jaukumui.

Kokius darbus (dubenius, vazas ir pan.) kuri dažniausiai?

Dažniausiai kuriu įvairius valgomajame ar svetainėje naudojamus daiktus (dubenis, dubenėlius, padėklus-lėkštes), taip pat vonios aksesuarus, pvz., muilines. Mano sena aistra − ažūro skulptūrėlės, bei molio raižiniai ant indų rankenų ir pan. Kuo sudėtingesni, tuo geriau. Šis pomėgis reikalauja daugybės laiko ir kantrybės. Kantrybės vis dar turiu, o štai laikas − prabanga.

Kuo tavo darbai išskirtiniai?

Mano darbai dažniausiai šiaurietiškai santūrūs. Kartais stilingi, kartais jaukūs, kartais ir tai, ir tai (šypsosi). Viską lipdau rankomis arba spaudžiu paties sukurtas formas. Nedarau idealiai vienodų „puodų“. Ilgai „neužsibūnu“ prie tos pačios formos, tad galima sakyti, kad jie vienetiniai. Kuriu originalų dekorą. Visi mano darbai skirtingi, tačiau siekiu išlaikyti savitą braižą.

Gal turi kažkokių pasiekimų? Pasigirki!

Kol kas didesniais oficialiais pasiekimais negaliu pasigirti. Retai viešinu savo darbus. Dažniausiai jie iškeliauja į kieno nors namus beveik tiesiai iš dirbtuvės. Aktualiausias šiai dienai asmeninis pasiekimas yra tai, kad pagaliau įkūriau savo kūrybinę dirbtuvę „Native Universal Ceramics“.

Ar yra koks nors kūrybinis iššūkis, kurį svajoji įgyvendinti?

Didžiausias iššūkis − maksimali kokybės ir dizaino vienovė. Svajoju… Kad žmonės aikčiotų nuo mano darbų kokybės, kur nors Tokijuje (juokiasi). Turiu galvoje ne masinę gamybą, o tai, kad gražūs daiktai gali keliauti ir džiuginti žmogaus akį, pačiose įvairiausiose erdvėse, kur jų autorius galbūt net neįsivaizduoja.