Laikas.lt
Smalsūs praeivių žvilgsniai ir šūksniai, fotoaparatų blykstės, iškviesti policijos ekipažai, kopėčios, kuriomis užlipti išdrįsdavo ne kiekvienas, ir gyvenimas ant „Lietuvos“ stogo – tokia buvo dviejų savaičių kasdienybė, kuria mėgavosi Pietryčių Azijoje išgarsėjęs lietuvis menininkas Ernestas Zacharevič ir Vilniaus gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ komanda.
Kasdien vis labiau ryškėjantis piešinys ant buvusio „Lietuvos“ kino teatro pagaliau baigtas – Ernesto Zacharevič kūrinys tapo pačiu geriausiu anonsu ir įžanga pirmajam tokio masto gatvės festivaliui visoje Lietuvoje. Pirmąjį Vilniaus gatvės meno festivalį pristato didžiausia miesto šventė „Sostinės dienos“, kuri šiais metais vyks rugsėjo 6–8 dienomis.
 twodicks (2).jpg)
Menininko sukurtas piešinys atkreipė tiek miestiečių, svečių, tiek ir žiniasklaidos dėmesį visų pirma savo dydžiu ir užmoju. Kadangi Vilniuje matomas ir legalus gatvės menas dar tik pradeda rastis, buvo galima tikėtis neigiamų visuomenės reakcijų, kam buvo pasiruošęs pats Ernestas ir festivalio organizatoriai. Tačiau turbūt Ernesto kūrinys ir profesionalumas kalba už save – net vyresnio amžiaus praeiviai nepagailėdavo euforijos kupinų šūksnių dirbančiam menininkui „labai gerai!“, kiti pakomentuodavo, kad reiktų visus apleistus pastatus Vilniuje taip „išpaišyti“, pasidžiaugdavo, kad kažkas pagaliau vyksta su „Lietuva“, ir retoriškai pagrūmodavo „sienų tepliotojams“, kad tik šie nesugadintų jiems patinkančio darbo.
twodicks 2.jpg)
Pats menininkas apie savo kūrinį nelinkęs daug kalbėti – „tarp dviejų rankų ištemptų virvių žaidžia vaikai – interpretuokite, kaip norite. Greta užrašas „Lietuva“. Niekas nežino, nei kas bus su tais vaikais, nei kas bus su „Lietuva“ – nei su kabutėmis, nei be jų.“ Užbaigtas darbas toliau gyvena savo gyvenimą, jis atviras kiekvieno interpretacijai, kad ir kokia ji būtų, ji teisinga. Tai ypač svarbu gatvės menui, nes jo reikšmė priklauso ne nuo menotyrininkų įvertinimo, o nuo visuomenės susigyvenimo su kasdien matomu kūriniu.
Užbaigęs savo kūrinį Vilniuje Ernestas Zacharevič tą pačią dieną išskrido į vieną garsiausių gatvės meno festivalių „NuArt“, kuris šią savaitę vyksta Stavangeryje (Norvegija). Menininkas kurs kartu su tokiais pripažintais gatvės meno scenos veikėjais kaip Vhils (Didžioji Britanija), c215 (Prancūzija), m-city (Lenkija) ir daugeliu kitų. Nuolat keliaujantis Ernestas prie vietos pernelyg nebeprisiriša, jo gyvenimas įtempta dienotvarke vyksta čia ir dabar. Pakeliui iš Vilniaus gatvės meno festivalio į Stavangerį menininkas jau buvo užsiėmęs ateities projektais, tačiau pastarąsias dvi savaites prisiminė kaip gerą laiką: „tai buvo nuostabi vasara, buvo gera dirbti ant stogo virš Vilniaus, buvo gražūs saulėlydžiai, o dabar darbas baigtas ir pradeda gyventi savo gyvenimą.“
 Aistis Kavaliauskas.jpg)
Taip prasidėjęs pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis per šią savaitę miestui padovanos dar 4 darbus – sieną Odminių g. 6 jau pradėjo piešti jaunas menininkais Jurgis Tarabilda, Šv. Jokūbo ligoninės fasado iš J. Tumo-Vaižganto g. pusės nuo antradienio imsis Vilniaus gatvės meno scenoje gerai pažįstamas Antanas Dubra, rugsėjo 7 dieną vieną Rotušės koloną papuoš tarptautinė komanda „Upperstudio“ (Ivane Ksnelashvili, Gruzija, Sebastiano Maiolino, Italija).
Į Vilnių jau yra atvykęs pagrindinis šių metų festivalio svečias amerikietis menininkas Markas Jenkinsas su kolege Sandra Fernandez. Jie savo kūriniui pasirinko labai ambicingą pastatą – Šiuolaikinio meno centrą, tačiau galutinio savo sumanymo neišduoda net festivalio organizatoriams, kurie vis dar nežino, ko tikėtis iš šio dažnai provokatyvaus dueto. Tuo tarpu menininkai intensyviai dirba ir kartkartėmis ištrūksta iš savo studijos patyrinėti miesto ir jo gyventojų. Kas laukia miesto apsilankius Markui Jenkinsui su Sandra Fernandez sužinosime turbūt tik jiems išvykus, nes jie nenustoja stebinę.
