[-[0]-]
Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?
Prasta mityba – ligų krepšelis
Kasdien su maistu turėtume gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis šis santykis sutrinka. Kuo tai gresia?
Tuo, kad žmogus gali nuolat jausti nuovargį, jėgų trūkumą. To priežastis gali būti mažo kaloringumo dieta arba per mažas angliavandenių kiekis maiste. Juk būtent angliavandeniai aprūpina mūsų organizmą energija. Netinkama mityba gali būti depresijos, blogos nuotaikos, dirglumo priežastis. Tai lemia omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio, kalcio trūkumas. Bloga mityba atsiliepia odai, gali skatinti galvos skausmus, lemti atminties spragas, ir, be abejo, sutrikusį virškinimą. Beje, viena dažniausių sutrikusio virškinimo pasekmių – vidurių užkietėjimas – vargina vis didėjančią skubančios visuomenės dalį.
Lėtinis vidurių užkietėjimas – tai tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę, retesnis tuštinimasis nei įprastai arba pasunkėjęs tuštinimasis, diskomfortas jo metu. Negydomas vidurių užkietėjimas gali sukelti daug rimtesnes ligas – divertikulitą, hemorojų ir pan. Nesuvirškintų medžiagų susilaikymas gali paveikti ir visą virškinamąją sistemą, sutrikdyti naudingųjų medžiagų pasisavinimą iš maisto, skatinti žalingųjų toksinų susidarymą.
Svarbiausios priežastys, kurios skatina lėtinio vidurių užkietėjimo vystymąsi, yra skaidulinių medžiagų maiste trūkumas, vandens netekimas ar nepakankamas vartojimas. Deja, bet kartais dar manoma, kad vidurių užkietėjimas tėra menkas negalavimas, jam neskiriama pakankamo dėmesio. O sveikatos specialistai įsitikinę, kad grožis ir sveikata, lygiai taip pat kaip senatvė ir ligos, prasideda nuo žarnyno.
Kaip netinkamą mitybą paversti tinkama?
- Netinkama mityba – klastingas mūsų sveikatos priešas. Norintiesiems sveikai maitintis padės šios rekomendacijos:
- Valgykite kuo įvairesnius maisto produktus.
- Kuo daugiau valgykite sudėtinių angliavandenių, kurie, palyginti su paprastaisiais angliavandeniais, ne taip greitai skyla. Jų gausu daržovėse, grūduose, žirniuose, pupelėse, juodojoje duonoje, javainiuose.
- Bent 3 kartus per savaitę valgykite patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvų.
- Pirmenybę teikite neriebiems pieno produktams, pvz., raugintoms pasukoms, rūgpieniui, liesai varškei ar sūriui.
- Valgykite produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai viena naudingiausių sudedamųjų maisto dalių. Šių medžiagų virškinamojo trakto fermentai neskaido iki smulkių dalelių, todėl jų nepatenka į kraują, ir jos visos pašalinamos iš organizmo.
- Maitinkitės reguliariai: 3 kartus per dieną ir porą kartų užkandžiaukite. Stenkitės valgyti tuo pačiu metu, kaip sako viena patarlių: „Karas karu, o pietūs pagal grafiką.“ Pusryčiai – būtini. Juos patariama valgyti praėjus 30–60 min. nuo prabudimo. O vakarienę – likus 3 val. iki miego.
- Nepersivalgykite.
- Gerkite pakankamai skysčių, vandens.
Kai virškinimas sutriko
Sutrikus virškinimui, pradėti reikėtų nuo dietos subalansavimo. Kaip jau minėjome, maisto sudėtyje turėtų būti daug skaidulinių produktų (augalinių skaidulų). Jų ypač verta vartoti turintiems antsvorio. Pavalgę skaidulinio maisto, ilgiau jausimės sotūs, nors kalorijų suvartosime mažiau. Skaidulos veikia kaip šluota, paspartina žarnyno peristaltiką. Taip pat sklandžiam virškinimo procesui labai svarbu yra vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vanduo padeda išplauti toksinus iš virškinamojo trakto, be to, suminkština išmatas, jos lengviau slenka žarnynu. Todėl per dieną reikėtų išgerti ne mažiau nei du litrus vandens. Vandenį geriausia gerti 30 minučių prieš valgį, o ne valgio metu ar iš karto po jo, kadangi jis gali praskiesti virškinimo fermentus ir sulėtinti virškinimą.
Be to, normaliam tuštinimuisi svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip, t.y. maistą būtina gerai sukramtyti. Nevalgykite paskubomis arba kai jaučiate stresą. Taigi netinkama mityba yra ir netinkama nuotaika valgio metu. Nerekomenduojama valgyti žiūrint televizorių, nes nesuprasime, ar jau esame sotūs. Virškinamajai sistemai reikia laiko, kad ji atliktų savo darbą. Todėl ir mes turėtume visuomet skirti pakankamai laiko valgymui.
Jei tinkamai maitinsimės, atsikratysime nereikalingų kilogramų, pagerinsime savijautą, galbūt netgi išsivaduosime nuo tam tikrų ligų. Juk dieta svarbi daugelio ligų gydymui ir profilaktikai. Taigi sveika mityba – pirmas žingsnis sveikatos link.
.gif)
