Eglė Kirliauskaitė
Laikas.lt
Kabaretas? Opera? Čigoniškos linksmybės? O gal vis dėlto – teatras? Neseniai pasibaigęs tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ žiūrovus net du vakarus privertė apmąstyti šį klausimą, stengiantis apibrėžti britų „The Tiger Lilies“ pasirodymus. Perpildytos salės byloja, jog šie scenos chuliganai, neįtelpantys į vieno žanro rėmus, jau rado savo klausytoją ir Lietuvoje. Apie juodo homoro perpildytą „The Tiger Lilies“ pasaulį – tiesiai iš jų įkūrėjo, pagrindinio vokalisto ir dainų autoriaus Martyno Jacques’o lūpų. Į „Laikas.lt“ klausimus menininkas atsakinėjo persirengimo kambaryje prieš pat pasirodymą Prancūzijos publikai, todėl iš karto atsiprašė, jog atsakymai bus glausti. Bet taiklūs.
Jau trečią kartą viešėjote Lietuvoje. Kokius įspūdžius parsivežėte šįkart?
Man labai patinka Vilnius, žmonės atrodo iš tiesų nuostabūs, atsipalaidavę. Manau, mieste tvyro gera atmosfera.
Pasirodymų metu salės tiesiog lūžo nuo žiūrovų. Kokia jūsų paslaptis?
Kuriu tekstus apie svarbius dalykus. Arba interpretuoju kitų darbus. Rašydamas taip pat galvoju, kaip tai palies publiką, ar jie tai supras, priims.
Kaip manote, koks yra jūsų klausytojas? Gal jį būtų galima priskirti tam tikrai subkultūrai, socialinei grupei?
Manau, kad mūsų auditorija yra laimingi žmonės, mėgstantys tamsią ironiją, juodą humorą, liūdesį, mirtį, iškrypimus ir panašius dalykus. Kreipiamės į įvairaus amžiaus ir skirtingų grupių klausytojus.
Matyti jus teatro festivalyje ir smagu, ir keista – juk didžioji dalis dėmesio skiriama dainoms, jų tekstams. „The Tiger Lilies“ – labiau muzika ar labiau teatras?
Mes kuriame muziką, bet ji įkvėpta Bertolto Brechto ir Kurto Weillo „Trigrašės operos“, kas yra teatro muzika – tai ir yra atsakymas.
Pasirodymo „Eilės apie seną jūreivį“ vizualizacijos yra ne mažiau svarbios ir stiprios nei likusi jo dalis – tai gana retas reiškinys Lietuvoje…
Jos sukurtos Marko Holthuseno iš San Francisko. Jomis bandyta atskleisti rašytojo Samuelio Tayloro Coleridge’o, pagal kurio poemą pastatytas šis pasirodymas, aprašytą jureivių skaistyklą.
Jūsų tekstai dažniausiai atspindi visuomenės ydas, purvą aplink mus. Iš kur semiatės įkvėpimo?
Kai kas sako, jog tai – lyg opiumo įkvėptas sapnas! Man patinka dainuoti apie tamsius, ekstremalius dalykus su juodu humoru…
Sakoma, jog komikai gyvenime dažnai yra labai liūdni žmonės. Ar stipriai skiriatės scenoje ir realiame gyvenime?
Nemanau, jog esu skirtingas pamišėlis ant scenos ir nulipęs nuo jos. Jei ne menas, dabar turbūt jau būčiau beprotnamyje!
Daug keliaujate. Gal galėtumėte parekomenduoti vertus dėmesio festivalius, kitus teatro įvykius?
Aplankiau daug teatro festivalių, dauguma jų buvo tikrai geri. Siūlyčiau mūsų internetiniame puslapyje peržiūrėti koncertų istoriją.
Ar kartais nepasitaiko juodų dienų, kuomet kyla mintis viską mesti ir ramiai, sėsliai gyventi?
Svajoju apie normalų gyvenimą, bet, kai ilgiau nekuriu, nelipu ant scenos, pradedu to ilgėtis… Aš tiesiog priklausomas.
Beje, kodėl būtent „The Tiger Lilies“ (liet. „Tigrinės lelijos“)?
Tai – gėlės, kurios tuo pačiu metu yra ir stiprios, ir silpnos.
Ir paskutinis klausimas: ar dar pas mus grįšite?
Be abejo. Tikimės, jog tai įvyks po kelerių metų, kai Audra („Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė – aut. past.) mus vėl pakvies.
