[-[0]-]
Nuotr. Edvinas Greičius
Chrysta Bell visada bus dėkinga Davidui Lynchui už tai, kad jos muzikinė karjera įvyko. Bet pats metas ją pradėti vertinti kaip individualią artistę, ne tik kaip priedą prie spalvingos režisieriaus kūrybos. Vakar įvykęs dainininkės koncertas pilnutėliame Vilniaus „Lofte“ patvirtino kodėl.
Chrysta Bell yra atlikėja iš Teksaso, dainuojanti tamsias retro dainas, kuriose atrasi ir „Nick Cave & The Bad Seeds“, ir „Portishead“ viename. 2011-aisiais JAV pasirodė debiutinis jos albumas „This Train“, kuris šiemet buvo išleistas ir Europoje. Lietuvoje ji koncertavo jau antrąjį kartą – prieš porą metų atlikėjos dainos skambėjo „Forum Cinemas“ kino teatre.
Davidas Lynchas nuo Chrystos Bell neatsiejamas taip, kaip Woody Allenas nuo Scarlett Johansson, kaip Larsas von Trieras nuo Charlotte Gainsbourg. Lynchas, pats būdamas melomanas ir išleidęs du muzikos albumus, prodiusavo visas „This Train“ dainas, sukūrė vizualizacijas Chrystos koncertams ir viešai reiškia meilę jos talentui: „Ji atrodo ir dainuoja lyg svajonė.“
Tačiau toks užnugaris ir įkalina: nors Lyncho vardas garantuoja Chrystai tūkstančių „Tvin Pykso“ gerbėjų dėmesį, jis neleidžia publikai atlikėjos matyti daugiau kaip Lyncho minčių projekcijos, kuri geba tik tiek, kiek jos kūrėjas jai leidžia.
„Davido Lyncho mūza“ – prieš Chrystos Bell koncertus tiek Lietuvoje, tiek kitur skelbia antraštės, nes pasinaudojus režisieriaus pavarde galima parduoti daugiau bilietų. Bet būti mūza, net ir ikoninės asmenybės, reiškia, tebūti priedu. O Chrysta gali daugiau.
Vakar Vilniuje Lynchas scenoje buvo tik pirmas sekundes, vizualizacijų pavidalu. Publiką užbūrė pati Chrysta Bell su jai talkinusia muzikantų grupe. Muzikantai „Loftą“ pavertė kaip niekada mistiška vieta, kurioje muzika vystėsi lėtai ir užburiančiai. Tai buvo seksualus, mažumėlę šizofreniškas ir kiekviena sekunde dramatiškas koncertas. Kaip kine, taip ir muzikoje su drama lengva peržaisti, tačiau grupė meistriškai išlaikė publikos emocijų kontrolę. Žiūrovai atsidėkojo plojimais atsistojus (įvertinus muzikos rimtumą, koncerto vietos buvo sėdimos) ir iškvietimu bisui.
Lyncho įtakos šiam šou neigti negalima. Jei ne jis, nebūtų nei žiūrovų, nei pačios Chrystos Bell. Tačiau pasaulis juda į priekį. Šiuo metu atlikėja kuria naujas dainas, Lynchas jų nebeprodiusuoja. Chrysta lieka be pagrindinio savo kozirio nedraugiškoje muzikos industrijoje, tačiau ji turi kitus, ne mažiau svarbius: puikų vokalą, artistiškumą, įdomumą scenoje. Klausantis jos gyvai abejonių nekyla: jai nebereikia garsios pavardės įrodančios, kad yra verta dėmesio – ji verta dėmesio pati savaime.
„Taip gera čia sugrįžti. Nelaukime taip ilgai kitą kartą“, – po vienos iš dainų žiūrovams tarė atlikėja. Norisi tikėti, kad jeigu ji tikrai dar sugrįš Vilniun, eisime nebe į Lyncho mūzos koncertą – eisime pasiklausyti Chrystos Bell.
