Laikas.lt
Edvinas Misiukevičius yra puikus pavyzdys, jog ilgas ir sunkus darbas atneša saldžių vaisių. Vaikinas gali pasigirti ne vienu apdovanojimu, tarp kurių ir Europos jaunųjų mokslininkų konkurso specialusis prizas. Pripažintas selekcininkas nesustoja – vesdamas naujas augalų veisles atranda laiko ir stažuotėms bei konferencijoms užsienyje, tačiau tikina, jog savo darbus skirs tik Lietuvai.
Talentas puoselėjamas ir aplinkinių pagalba
Šiuo metu želdininkystę Aleksandro Stulginskio universitete studijuojantis Edvinas augalais susidomėjo dar paauglystėje. Didžiausiu savo mokytoju ir įkvėpėju vaikinas vadina selekcininką Joną Auksuolį Liutkevičių: „Išvydus paprasčiausią vilkdalgį su didžiule burbuole kaimynas paaiškino, jog tai – vaisius, iš kurio išauga sėklos, o iš pastarųjų – nauji individai. Pamatęs mano susidomėjimą selekcininkas pakvietė kartu darbuotis kitą sezoną. Būtent jis išmokė svarbiausių pagrindų.“
Daugiausia dėmesio savo darbuose vaikinas skiria vilkdalgiams ir viendienėms, o šie augalai Edvino rankose atsirado atsitiktinumo dėka: „Kaimynė, pamačiusi, jog dirbu sode, per tvorą permetė porą kerelių. Tuo metu nieko kito auginti nemokėjau, o tai, kad šios gėlės žiemai neiškasamos, buvo didžiulis pliusas.“ Panašu, kad geri žmonės talentingą jaunuolį lydi visą gyvenimą, o studijos ASU – ne išimtis: „Susitikęs su fakulteto dekanu pasiguodžiau, kad mano sodas toli – kitame Lietuvos gale. Jis nedvejodamas pasiūlė augalus priglausti jo žemės sklype netoli Kauno.“
Mokslininko darbas – ne tik laboratorijos, bet ir kelionės
2013-ųjų rudenį pirmakursis Edvinas laimėjo specialųjį prizą Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse – stažuotę pasirinktame institute. Vos prieš savaitę iš Italijos grįžęs vaikinas dalinasi įspūdžiais: „Pažintinėje kelionėje po jungtinį tyrimų centrą susipažinau su mokslinio darbo specifika, kasdien aplankėme vis kitas laboratorijas – pradedant dirvožemio stebėjimo ir baigiant invazinių augalų žemėlapių kūrimo. Šis laimėjimas įrodė, jog mokslininko darbas – ne tik ilgos valandos laboratorijose ar prie kompiuterio, bet ir įdomios kelionės į kitas šalis.“
Susipažinęs su užsienio švietimo įstaigomis Edvinas mokslus kremta Lietuvoje. Baigęs mokyklą vaikinas ilgai nesvarstė ir pasirinko vienintelį jo specialybei tinkamą Aleksandro Stulginskio universitetą. Tokio sprendimo jaunasis mokslininkas nesigaili ir džiaugiasi ne tik šiltais santykiais su dėstytojais, bet ir šiuolaikiška universiteto technine baze: „Ypač džiugina modernios laboratorijos. Nors kol kas daugiausia turėjau teorines paskaitas, vyresniems studentams tokie įrengimai itin naudingi. Pačiam teko lankytis naujame universiteto šiltnamyje – tokio modernaus niekur kitur neteko matyti.“
Edvino išveista rūšis „Mitsu“
Ateities planuose – moksliniai laipsniai tėvynėje
Pasaulinio pripažinimo sulaukęs jaunasis mokslininkas sukūrė ir Amerikos Viendienių Asociacijoje užregistravo naują veislę „Mitsu“. Nors sode laukia nemaža augalų kolekcija, Edvinas tikina, jog apie ją kalbėti dar anksti: „Naują veislę sukurti užtrunka maždaug šešerius metus. Pirmus dvejus lauki žiedų ir stebi, kaip jie vystosi. Šiuo metu viskas tyrimų stadijoje, todėl veislių kol kas neregistruoju.“
Edvinas žavisi JAV selekcijos tradicijomis ir tikina, jog tikrai nepraleistų progos čia stažuotis. Tačiau neseniai Amerikos Viendienių Draugijos stipendiją laimėjęs ASU studentas savo ateitį sieja tik su tėvyne: „Visą vaikystę svajojau dirbti Lietuvoje. Studijas baigti ketinu dar negreit – vien bakalauro laipsniu neapsiribosiu. Čia matau daug perspektyvų ir be vargo galiu susisiekti su visa Europa. O laimėti konkursai padrąsino, jog einu tinkama linkme, tad nesiruošiu sustoti.“
