Manote, kad žinote, kas yra šiuolaikinė ir moderni opera? Ir galbūt ir žinote, tačiau ar matėte? Šią dilemą trečiadienio vakarą išsprendė [-[0]-] , kuris savo klausytojams pasiūlė įspūdingiausią, sudėtingiausią, didžiausio biudžeto ir gausiausias tarptautines pajėgas subūrusį projektą – operą „Massacre“ apie Šv. Baltramiejaus nakties žudynes Paryžiuje.
Jubiliejinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ kvietimu į Vilnių taip pat atvyko garsus austrų kompozitorius Wolfgangas Mittereris, kuris yra operos „Massacre“ autorius. Kaip teigiama festivalio pranešime spaudai, W.Mittererio muzika gimsta iš nenuspėjamų sugretinimų: jis drąsiai suveda dainininkus ir elektroniką, džeržgiančius pjūklus ir vargonus, tūkstantinį chorą ir kuklų instrumentinį ansamblį.
Nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta opera sukurta pagal XVI a. britų dramaturgo Christopherio Marlowe pjesę „Skerdynės Paryžiuje“. Tad kaip Lietuvos publika priėmė šią išties kitokią operą?
Scenografija. Minimalistinė ir išties elektroninė – scenoje dominavo video projekcijos. Operos pastatymą filmuojantis operatorius, kuris nuolat važinėjo po sceną, turbūt ir nebuvo scenografijos dalis, bet derėjo prie bendros stilistikos.
Kostiumai. Kaip ir dauguma šiuolaikinių kūrinių, taip ir šis, sujungė seną ir naują. Šiuo atveju – šiuolaikinė scenografija buvo jungiama su senoviniais kostiumais.
Nuotaika. Kokia nuotaika vyravo operoje? Ir kodėl apie tai išvis reikia kalbėti? Todėl, kad daugumą žiūrovų ši opera išties paveikė, vienus neigiamai, kitus teigiamai, bet paveikė. O, kaip teigė ir 2008 metais šią operą pastatę prancūzai (šį pastatymą rodė ir trečiadienio vakarą), jie siekė žiūrovus priblokšti niūresniu įspūdžiu, prie kurio prisideda ir kostiumai, ir scenografija, ir grimas. Tad tą vakarą nuotaika buvo niūri, ją paaitrino ir nuogos šokėjos kūno šaltumas.
Žiūrovai. Kaip Lietuvos žiūrovai priėmė šią operą? Buvo tokių, kurie išėjo, buvo tokių, kurie vos laikėsi neužmigę, buvo tokių, kuriems patiko. Bet, kaip teigė po premjeros vienas žiūrovas „Žiūrint šią operą man kilo visokių minčių. Vienos jos buvo susijusios su pastatymu, kitos ne. Gal dėl to – kad „Massacre“ – tai labai asociatyvi ir estetiška opera, paliekanti minčių interpretacijai. Nesakau, kad man labai patiko, bet pamatyti buvo verta.“
Režisierius – Ludovicas Lagarde; kompozitorius – Wolfgangas Mittereris; atlikėjai: Elizabeth Calleo (koloratūrinis sopranas), Valérie Philippin (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Jean-Paul Bonnevalle (kontratenoras), Lionel Peintre (baritonas), Stéfany Ganachaud (šokėja)„Gaida Ensemble”, dirigentas Leo Warynski, pastatymas – „T&M Paris“ (Prancūzija).
O festivalis „Gaida“ dar nesibaigė, ketvirtadienį, 19 val. Menų spaustuvėje pamatysite Justės Janulytės pasaulinę premjerą „Smėlio laikrodžiai“. Penktadienį, 19 val. Filharmonijos salėje įvyks 20-ojo aktualios muzikos festivalio „Gaida“ uždarymo koncertas. Dėmesio centre – vieno ryškiausių lietuvių kompozitorių Algirdo Martinaičio kūriniai. Vakaro žvaigždė – garsi prancūzų violončelininkė Sonia Wieder-Atherton.
