Spalio 27 d. (trečiadienį) BNS centre vyko asociacijos „Gyvastis“ spaudos konferencija „Menininkai už organų donorystę“. Renginys skirtas Europos ir Pasaulio organų donorystės dienai paminėti.
Asociacija „Gyvastis“, įkurta prieš 17 metų, vienija žmones, gyvenančius persodinto organo (inksto, širdies, kepenų, plaučių) dėka, taip pat laukiančius transplantacijos.
Vienas svarbiausių „Gyvasties“ tikslų – organų donorystės propagavimas. Šiam tikslui į spaudos konferenciją buvo sukviesti žymūs Lietuvos menininkai, kurie savo kūriniais, darbais ir palaikymu prisideda prie idėjos viešinimo.
Renginyje dalyvavo ir savo pozicijas išdėstė dainininkai Marijonas Mikutavičius, Jurgis Didžiulis, Rūta Lukoševičiūtė, Milanno, menininkė Nomeda Marčėnaitė, mados dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė, režisieriai Saulius Beržinis ir Sigita Gilienė, dizainerės Karolina Ananeva ir Alicija Makovska-Širvinskienė.
Dauguma žmonių pritaria organų donorystei, bet tik nedaugelis apie tai kalbasi su artimaisiais. Su artimaisiais kalbėti labai svarbu, nes, jei po mirties žmogus gali tapti donoru, prašoma jo artimųjų sutikimo. Mirusiojo artimųjų apsisprendimo ir jų kilnios aukos dėka, daugelis mūsų gali gyventi. Mažai kas žino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų persodinimui, – apie tai niekada nebuvo kalbėta. Jie nežino, kokia buvo jų brangiausio žmogaus pozicija dėl organų donorystės.
Renginyje buvo pristatyta fotoparoda „Už gyvybę“, kurioje eksponuojami žmonių, gyvenančių su persodintu organu arba laukiančių transplantacijos, portretai, režisierės Sigitos Gilienės filmas „Už gyvybę“. Kino režisierius Saulius Beržinis sukūręs filmą apie organų donorystę ir transplantacijas „…ir širdis iškeliauja“, dabar kuria naują meninį-dokumentinį filmą šia tema.
Didelio dėmesio sulaukė mados dizainerės Gabrielės Januškevičiūtės rūbų kolekcija „DONO“, kurią pristatė vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena persodinto inksto, plaučių, kepenų dėka, taip pat paauglė, du metus laukianti širdies transplantacijos: „Man dvidešimt vieneri, 7 metus gyvenu su persodintu inkstu. Noriu padėkoti donoro artimiesiems ir pasakyti, kad gyvenimas puikus,“ – sakė Mindaugas Pacevičius, demonstravęs dizainerės marškinėlius su inksto aplikacija. Panašiai kalbėjo ir 23 metų Sandra Smelstoriūtė, taip pat gyvenanti persodinto inksto dėka, 27-erių Kęstutis Alkimavičius, kuriam persodinti plaučiai. „Aš Kamilė, man 8 metai, man prieš 2 metus daktarai įdėjo inkstuką, kad galėčiau gyventi ir žaisti,“ – sakė mažoji manekenė. „Aš Tadas, man 4 metai, aš gyvenu su mamos kepenimis,“ – dar mažesniam modeliui pačiam sunku buvo pabaigti ilgą sakinį. Ir tik 14-metė Mantė, vilkėjusi rūbelį su širdimi, liūdnai pasakė, kad 2 metus laukia širdelės…
Spaudos konferencijos dalyviai pirmą kartą pamatė, ką tik iš leidyklos atvežtą kompaktinę plokštelę „Taikos dainos“. Tai pirmasis Lietuvoje bendras kariškių ir dainininkų projektas, skirtas visiems donorams. Šį projektą pristatė dainininkė Rūta Lukoševičiūtė, pažadėjusi, kad tai nebus vienkartinis projektas. Šio projekto atlikėjas Milanno kalbėjo, kad padėti žmonėms mes galime ir būdami gyvi, ne tik po mirties, taip paskatindamas kraujo ir kaulų čiulpų donorystę, o Rūta Lukoševičiūtė siūlė prie kitų projektų prisidėti ir Jurgiui Didžiuliui bei Nomedai Marčėnaitei.
Renginyje pristatytos dizainerių Karolinos Ananevos ir Alicijos Makovskos-Širvinskienės atvirukų kolekcijos. „AKTIN“ dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės žodžiai: „Man organų donorystė – tai vienas iš dovanojimo būdų. Gali padovanoti širdį, gali dovanoti iš širdies – svarbiausia nebūti abejingam.“ Šiuo metu dizainerės sukurtą stilizuotą širdį, inkstą ir žmogaus figūrą asociacija „Gyvastis“ naudoja įvairiais būdais propaguodama organų donorystę: viešajame transporte ir lauko ekranuose eksponuojamuose vaizdo klipuose, informaciniuose skydeliuose, kalendoriuose.
O Vilniaus m. savivaldybės paramos dėka po miestą važinės net keletas troleibusų, ant kurių bus taip pat bus demonstruojama socialinė reklama kviečianti pagalvoti apie organų donorystę. Šioje reklamoje vėlgi panaudota dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės grafika.
Dizainerė Karolina Ananeva sakė, kad jai organų donorystė – „tai tiesiausias kelias padaryti savo gyvenimą prasmingu. Juk gera žinoti, kad tau išėjus iš šio pasaulio kažkas tave minės geru žodžiu.“ Karolina prisipažino seniai dovanojanti kraujo ir sakė, kad „apetitas kyla bevalgant, – norėjosi padaryti kažką, kas padėtų atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystę“. Taip gimė atvirukų kolekcija.
Renginio metu buvo diskutuojama apie požiūrį į organų donorystę. Kaip sako Jurgis Didžiulis „Karste organai niekam nėra reikalingi, svarbiausia yra išgelbėti kito žmogaus gyvybę, neprisirišant prie kūno“. Jie su žmona jau senai pakalbėję apie savo apsisprendimą.
Menininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, skatino visus kuo daugiau kalbėti apie donorystę dabar, o ne tada, kai ištinka nelaimė. Ji pasidžiaugė, kad „Išsipildymo akcijos“ dėka, vienai dar metukų neturinčiai mergytei Adrianai, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija Lenkijoje. Mergytei buvo persodinta dalis mamos kepenų. Transplantaciją apmokėjo Valstybinė ligonių kasa, o šeimos kelionę ir gyvenimą svečioje šalyje parėmė „Išsipildymo akcijai“ aukoję žmonės. Nomeda ragino žmones bent aukomis paremti kitus žmones (dažniausiai vaikus), kuriems negalima atlikti transplantacijos Lietuvoje. Menininkė taip pat linkėjo, kad tokių gyvybę gelbstinčių istorijų būtų kuo daugiau.
Kalbėdama apie Gabrielės Januškevičiūtės kolekciją Nomeda Marčėnaitė buvo džiugiai nustebusi, kad net drabužiai gali būti prasmingi.
„Negaliu pasakyti nieko geresnio už užrašą, kurį mačiau ant sienos: „Neimkite savo organų į Dangų, Dievas mato – jie reikalingi čia, Žemėje“, – sako dainininkas Marijonas Mikutavičius.
Jis taip pat pasakojo, kad kažkada su savo religingu seneliu svarstė, kad Dievas kurdamas žmogų ne viską iki galo apgalvojo. „kalbėjome, kodėl Dievas nepasirūpino, kad po mirties žmogaus kūnas tiesiog dingtų. Nereikėtų matyti savo artimo negražaus, prisiminti jo tokio. Tačiau gal Dievo planas toks ir buvo – kad mirusiojo kūnas galėtų būti dar kartą panaudotas?“ – sakė Marijonas Mikutavičius.
„Padovanok man širdį“, tai vieninteliai žodžiai tų, kurie laukia širdies transplantacijų, – sakė Vaiko širdies asociacijos prezidentė Daiva Jonauskienė.
„Nacionalinės Donorų Asociacijos vardu, norėčiau paskatinti žmones kalbėtis šeimose apie savo apsisprendimą po mirties tapti organų donoru. Reikėtų visiems įžvelgti teigiamą organų donorystės naudą tiems, kuriems organų transplantacija gali ne tik padėti gyventi, bet ir suteikia galimybę išgyventi. Neatimkime tikėjimo, vilties ir galimybės išgyventi iš tų, kurie gali gyventi“, sakė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.
Labai džiugu, kad organų donorystei populiarinti atrandama vis naujų būdų, kurie kartais gimsta labai spontaniškai, bet jų poveikis būna aiškus ir ilgam…
„Mes turbūt esam vieninteliai, kurių gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo visuomenės. Jei visuomenė pritars organų donorystei – mes gyvensime. Jei nepritars, – mūsų paprasčiausiai nebebus,“ – sakė „Gyvasties“ prezidentė Ugnė Šakūnienė 26-erius metus gyvenanti persodinto inksto dėka.
Šiuo metu Lietuvoje inksto persodinimo laukia 222, kepenų – 36, plaučių – 1, širdies – 17, širdies ir plaučių komplekso – 3, ragenos – 140 žmonės. Tarp jų – 6 vaikai.
Kiekvieną dieną Europoje nesulaukę transplantacijos miršta 11 žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 700 žmonių su persodintu inkstu, širdimi, kepenimis, plaučiais, kasa ar ragena. Kai kurie persodinto organo dėka gyvena daugiau kaip 30 metų.
Dėka kilnios aukos šie žmonės gali džiaugtis gyvenimu, matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems.
Laikas.lt
