„Erasmus“ – tai Europos Sąjungos (ES) finansuojama studentų mainų programa, sudaranti galimybes ES šalių studentams išvykti studijuoti į kitas šalis.
Nors joje dalyvauti galima nuo 1987 m., vis dėlto tiems, kurie ja dar nepasinaudojo ir nepažįsta tai jau padariusių žmonių, dažnai kyla nemažai klausimų: kokie iššūkiai ir atradimai laukia, kodėl verta pusmečiui ar dviems atsisveikinti su Lietuvos universiteto suolu ir, atsisakius kasdieninių lietuviško studentiško gyvenimo džiaugsmų, ryžtis avantiūrai pasinerti į tarptautinių studijų teikiamus malonumus. Siekdama geriau nušviesti „Erasmus“ studentų situaciją, kalbėjausi su tais, kurie jau grįžo po studijų svetur. Pašnekovai buvo išvykę į Daniją, Italiją, Portugaliją, Slovėniją, Belgiją, Lenkiją ir Turkiją. Pabendravus su jais paaiškėjo, kad skirtingose šalyse lietuviai studentai susiduria su skirtingais rūpesčiais ar džiaugsmais (apie juos plačiau papasakosiu kituose savo straipsniuose), tačiau yra dalykų, kurie kelia nerimą daugeliui studentų ir į kuriuos prieš išvykstant patartina atsižvelgti.
Galimi stabdžiai
Sprendimo išvykti priėmimas – pirminis etapas ilgame „Erasmus“ programos procese. Kaip ir prieš bet kokius kitus pokyčius, taip ir vykstant studijuoti į užsienį jaučiama lengva nežinomybės baimė. Kitaip tariant, suveikia tam tikri vidiniai „stabdžiai“.
Kaip parodė jaunimogidas.lt atliktas tyrimas, daugiausiai nerimo prieš išvykstant kelia nežinomybė, ar užteks „Erasmus“ stipendijos. Dauguma išvykti nusprendusių studentų neturi santaupų, todėl jiems baugu, kad gali neužtekti ES skiriamų lėšų padengti visas išlaidas, susijusias su gyvenimu užsienyje. Juk dažniausiai vykstama į šalis, kuriose pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Tyrimo dalyviai patikina, kad finansinių problemų neturėjo, o tie, kurie norėjo didesnės veiksmų laivės, rado būdų užsidirbti.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad stipendijos, skiriamos studentams, vykstantiems į užsienio šalis, skiriasi. Tai priklauso nuo tos šalies, į kurią vykstama, turtingumo. Kuo šalies pragyvenimo lygis aukštesnis – tuo didesnė stipendija skiriama. Taigi gautų pinigų užtenka pagrindinėms studento išlaidoms padengti.
Dar viena studentus persekiojanti baimė – dėl mokomųjų dalykų įskaitymo. Kartais studentai negauna detalios informacijos iš universiteto (dažniausiai dėl nepakankamo domėjimosi – aut. pastaba), ar bus įskaityti visi dalykai, kuriuos išsiųstasis asmuo mokysis užsienyje. Ne paslaptis, kad atsitinka taip, jog grįžus į Lietuvą tenka kartoti semestrą. Vis dėlto dažniausiai siunčiantysis universitetas, taip pat kaip ir jūs, suinteresuotas, kad sėkmingai išvažiuotumėte pagal „Erasmus“ mainų programą ir yra pasirengęs sudaryti kuo palankesnes sąlygas reintegracijai jau grįžus.
Dar vienas potencialus trukdis apsisprendimo studijuoti užsienyje procese – menamas arba esantis kalbos barjeras. Bijoma, kad bus labai sunku studijuoti anglų, arba kita tos šalies, į kurią norima vykti, kalba (juk daugelyje jų, pavyzdžiui, Italijoje, Portugalijoje, labai dažnai dėstoma valstybine). Tarptautinės patirties turintys studentai pabrėžia, kad nuvykus ir nuolat ją praktikuojant problemų dėl kalbos barjero greitai nelieka, be to, būtent gyvenant svetur užsienio kalba įsisavinama greičiausiai, tad tai turėtų būti ne stabdys, o priešingai – jūsų motyvacijos šaltinis.
Minėti ir kiti, labiau asmeninio pobūdžio, trukdžiai, tačiau kokie jie bebūtų, praktika parodė, kad baimintis nebuvo reikalo. Realių ar dažnai ne visai realių barjerų susikūrimas dažnai priklauso nuo pačios asmenybės. Atviri naujovėms, kitų kultūrų pažinimui, noriai pasitinkantys iššūkius žmonės spendimą išvykti priima lengviau, nestatydami sau sienų ir nebandydami įsprausti savęs į rėmus. Netgi tie, kurie linkę įsibauginti, pripažįsta, kad nieko neišsprendžiamo nebuvo, o visas baimes ir mažytes problemas išvykus atsvėrė nepakartojami įspūdžiai. Peršasi išvada – nestabdykite savęs, tiesiog sakykite „taip“ ir leiskitės į bene geriausią gyvenimo nuotykį!
Kodėl „taip“?
Dauguma „Erasmus” patirties turinčių studentų sako, kad iki šiol su nostalgija prisimena šį ypatingą semestrą. Apibendrinus tyrime dalyvavusių studentų atvejus, galima teigti, kad studijos užsienyje – tai:
DRAUGAI iš įvairiausių pasaulio kampelių. Kadangi iki tol turėti draugai lieka Lietuvoje, išvykus studijuoti į užsienį atsiranda poreikis susirasti naujų. Šis noras dažniausiai labiausiai vienija tarptautinius studentus. Turint omenyje, kad įprastai visiems atvykusiems nauja šalis – iššūkis, natūraliai atsiranda bendrų interesų, tad bendraminčių surasti nėra sunku. O jau tada prasideda nepamirštami „Erasmus“ vakarėliai iki paryčių, pramiegamos paskaitos, kelionės ir kitos linksmybės. Be to, draugai iš kitų šalių vėliau būna puikus pretekstas kartkartėmis ištrūkti aplankyti jų jau grįžus po „Erasmus“. Juk žymiai maloniau važiuoti į kitą šalį, kai žinai, kad tavęs ten kažkas laukia.
NEPAKARTOJAMOS KELIONĖS BEI KITŲ KULTŪRŲ PAŽINIMAS. Būdami svečioje šalyje turėsite nemažai galimybių pakeliauti po ją, o galbūt netgi užsukti į kaimynines valstybes. Išvykas kartais rengia ir patys priimantieji universitetai, be to, nėra labai brangu su šaunia studentų kompanija išsinuomoti automobilį ir savaitgaliui ar ilgesniam laikui iškeliauti ieškoti naujų kraštų. Beje, jei tik yra galimybė, pasistenkite užmegzti gerus santykius su vietiniais gyventojais ir leistis į keliones su jais. Taip geriau pažinsite šalies kultūrą ir pamatysite ją ne turisto, o nuolatinio gyventojo akimis.
UŽSIENIO KALBOS TOBULINIMAS. Ar tai būtų anglų kalba, kurią dauguma renkasi bendravimui tarpusavyje, ar kuri kita – pusmetis pagal „Erasmus“ programą neabejotinai pagerins turimus įgūdžius, o gal net išmoksite naują kalbą. Neretai universitetai arba miesto savivaldos organai siūlo kalbos pamokas atvykėliams už simbolinę kainą, kartais už kursus moka ES. Pasinaudokite šia galimybe – tai, ką išmoksite, jums tikrai pravers, o ir vietiniai gyventojai į jus žiūrės kur kas palankiau, jei parodysite pastangas bendrauti jų kalba.
GYVENIMO MOKYKLA. Užsienio šalyje išmoksite prisitaikyti prie neįprastos aplinkos, pagerinsite bendravimo įgūdžius, atrasite savyje, ko dar nebuvote atradę, ir tiesiog įgysite daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi. Ši patirtis veikiausiai netgi pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą, nuspalvins jį ryškesnėmis spalvomis.
Įspėjimas!
Yra didelė rizika įgyti priklausomybę nuo kelionių ir tarptautinių ryšių, o grįžus labai ilgėtis „Erasmus“ laikų ar net nusivilti gimtąja šalimi ir čia siūlomų studijų kokybe. Tačiau tai juk ne pretekstas atsisakyti bene gražiausių dienų gyvenime, ar ne?
Kituose straipsniuose plačiau papasakosiu apie „Erasmus“ studentų patirtis skirtingose šalyse. Jei kyla kokių nors klausimų, kurie nebuvo aptarti, o gal tiesiog norėtumėte pasidalinti mintimis apie savo „Erasmus“ patirtį, susisiekite su mumis. Tik dirbdami kartu sukursime visiems prieinamą ir naudingą jaunimo portalą.
