Mokslininkai teigiamai vertina šeimų laisvalaikį prie kompiuterio. Naujausio Brigham Young universiteto tyrimo duomenimis, tėvams drauge su dukterimis žaidžiant kompiuterinius vaizdo žaidimus stiprėja jų ryšys.
Atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo 287 šeimos, turinčios 11-16 metų amžiaus vaiką, buvo vertinami vaikų elgesio pokyčiai, agresyvumas, psichologinė būklė bei šeimos ryšys tėvams su vaiku žaidžiant kompiuteriu. Paaiškėjo, kad žaidimai su tėvais daugiau įtakos turi mergaitėms: jos jaučia šeimos palaikymą ir pasižymi geresniu elgesiu. Šių ir kitų minėtų rodiklių pokyčiai siekia net iki 20 proc. Mokslininkų nuostabai, mergaitės, kurios įprastai kompiuterinius žaidimus žaidžia rečiau nei jaunieji priešingos lyties atstovai, su tėvais prie žaidimų kompiuterio praleisdavo tiek pat laiko, kiek ir berniukai. Pastarųjų elgesio pokyčiai žaidžiant su tėvais nebuvo ženklūs.
Tyrimo autoriai šį reiškinį aiškina taip: berniukams, prie kompiuterio praleidžiantiems nemažai laiko, žaisti kompiuterinius žaidimus su draugais – ne naujiena, tad tėvų draugija nesukelia jiems tiek emocijų, kiek mergaitėms.
Laikas.lt konsultacijas teikianti psichologė Evelina Globė daro prielaidą, kad elgesio pokyčiai ženklūs būtent mergaičių atveju dėl to, kad joms tarpasmeniniai santykiai yra svarbesni nei berniukams. Pasak psichologės, jėgos ir konkurenciniai žaidimai, dažniau žaidžiami berniukų, nebūtinai gali gerinti santykius, ypač jei suaugusysis, pvz. tėvas, demonstruoja savo pranašumą. „Jau nekalbu apie smurtinius žaidimus, kurie, žaidžiami kartu su tėvais, jei ir gali sukurti kokį bendrumo jausmą, tai tik nusikaltėlių gaujos ryšius. O čia jau iškyla vertybių, kurias perduodame savo vaikams, klausimas“, – sakė E.Globė, patvirtindama mokslininkų išvadą, kad teigiamą poveikį turi tik žaidimai, atitinkantys vaiko amžių.
„Neseniai viename prekybos centre teko stebėti kraupoką situaciją: stovėdama prieš didelį ekraną maždaug šešerių metų mergaičiukė, nuo galvos iki kojų aprengta rožiniais drabužiais, su didžiuliu šautuvu įnirtingai ir gana taikliai (tikrai ne naujokė) šaudė į pasirodančius ekrane veikėjus, kurie efektingai ištikšdavo kraujo klanais“, – dalinosi įspūdžiais psichologė. – „Prisipažinsiu, buvo liūdna ir kraupu stebėti šį pergalingą mažametės pasirodymą, bet būtų buvę dar kraupiau, jei kartu žaistų jos tėtis ar mama, kaip tikra gauja. Beliko tikėtis, kad tėvai tiesiog nežino, kokius žaidimus žaidžia jų miela dukrelė. Būkime dėmesingi, žinokime, ką veikia vaikai, pažaiskime su jais, patys mokykimės ir savo vaikus mokykime vaizdo žaidimų džiunglėse išmintingai pasirinkti tai, kas ne žalotų asmenybes ir santykius, o praturtintų ir suartintų“.
Prieš dvejus metus atlikti tyrimai bylojo, kad daug laiko praleidžiančių prie žaidimų kompiuterio asmenų santykiai su šeima ir draugais prastėja. Brigham Young universiteto mokslininkų teigimu, ir be tyrimų aišku, kad skiriant dėmesio vien tik savo pomėgiui nukenčia kitos gyvenimo sritys. Kita vertus, laisvalaikis su vaikais, ypatingai pasirenkant jų mėgstamą veiklą, rodo tėvų susidomėjimą ir palaikymą, tad turi teigiamos įtakos santykiams.
„Manau, tai yra geras būdas praleisti laiką kartu su savo vaiku – bendra veikla suartina. Žaisdami su vaikais jų žaidimus, įžengiame į vaikų pasaulį kaip lygiaverčiai žaidimų draugai ir turime galimybę geriau pažinti savo atžalas, parodyti jiems savo dėmesį ir meilę, perteikti tam tikras vertybes, todėl nenuostabu, jog pristatomo tyrimo rezultatai rodo teigiamus tėvų ir vaikų santykių pokyčius“, – sakė E.Globė.
