Šachmatai ant ledo, šlavėjų sportas, juokingas žaidimas su šluotomis ir pan. – tokių epitetų susilaukia kerlingas (angl. curling), kalbininkų rekomenduojamas vadinti akmenslydžiu.
Be to, pirmieji kerlingą ant užšalusių ežerų pradėjo žaisti vyrai, vilkintys sijonais – škotai, XVI a. Dabar komandos, naudodamos 19,6 kg sveriančius granitinius akmenis, ledui trinti skirtas šluoteles ir batus, iš kurių vienas turi slidų padą, nuo 1998 m. dalyvauja žiemos Olimpinėse žaidynėse.
Lietuvoje akmenslydis buvo pradėtas žaisti prieš penkerius metus, kuomet dabartinis Lietuvos kerlingo asociacijos gen. sekretorius Vygantas Zalieckas visai netyčia vieno renginio metu išmėgino šią sporto šaką kaimyninėje Latvijoje: „Apie kerlingą nežinojau nieko, laikiau ji keista sporto šaka ir tiek, tačiau susižavėjau ja po pirmojo žaidimo. Supratau, kad tai aktyvus ir azartiškas sportas, kuriuo galima užsiiminėti visą gyvenimą. Grįžęs namo nusprendžiau parašyti į Tarptautinę kerlingo federaciją dėl šios sporto šakos vystymo Lietuvoje.“
Žaidimo esmė ir pagrindinės taisyklės
Kerlingas arba akmenslydis yra strateginis žaidimas, kurio galimos kelios rungtys: vyrų (4 komandos nariai), moterų (4 komandos narės), mišrių komandų (2 vyrai, 2 moterys), mišrių dvejetų (1 vyras, 1 moteris) ir netgi neįgaliųjų rungtis vežimėliuose.
Žaidimo metu kiekviena komanda turi po aštuonis akmenis. Kiekvienas žaidėjas iš eilės pakaitomis su priešininkais išleidžia po du akmenis. Tikslas pastatyti kuo daugiau akmenų arčiau namų, t. y. apskritimų takelio galuose, centro ir neleisti to padaryti priešininkams.
Komandą, kaip jau minėta, sudaro 4 žaidėjai: komandos kapitonas, nustatantis žaidimo strategiją, nurodantis akmens išleidimo trajektoriją, akmens pasukimo kryptį ir duodantis žaidėjams komandas, kada reikia trinti ledo paviršių prieš slystantį akmenį, taip reguliuodamas akmens slydimo kryptį ir atstumą iki reikiamo taško. Trečiasis žaidėjas – vice kapitonas – pakeičia komandos kapitoną, kai ateina jo eilė leisti akmenis į žaidimą. Antrasis lydi akmenį, reikalui esant trina ledo paviršių, kad akmuo pasiektų reikalingą tašką. Pirmasis žaidėjas išleidžia akmenį į žaidimą. Visi žaidėjai keičiasi po to, kai išleidžia į žaidimą po du akmenis. Kuomet į žaidimą išleisti visi abiejų komandų 16 akmenų, skaičiuojamas rezultatas ir taip nustatomas vieno kėlinuko rezultatas. Viso žaidžiama 8–10 kėlinukų.
Populiarumas mūsų šalyje
Šis panašumų su biliardu, boulingu, šachmatais, petange turintis žaidimas Lietuvoje, kaip teigia V. Zalieckas, populiaresnis tarp vyrų, nors jį žaidžia ir moterys: „Kerlingas unikalus tuo, kad vienoje komandoje gali žaisti tiek vyrai, tiek moterys. Todėl daugelis pradedančiųjų buriasi į komandas šeimomis, poromis ar draugų būreliais.“ Per metus akmenslydį mūsų šalyje išmėgina apie 3000 žmonių, tačiau nuolatos sportuojančiųjų yra apie 50.
Lietuvių kerlingo komandos
Kerlingo pradininkas mūsų šalyje V. Zalieckas, pirmąja šios sporto šakos komanda įvardija UAB „Devyni architektai“ „De-arch“ komandą, kuri aktyviai žaidžia iki šiol. Jo teigimu, Lietuvoje yra 8–12 komandų, kurios reguliariai treniruojasi Vilniaus ledo rūmuose ir Klaipėdos „Akropolyje“: „Rugsėjo mėnesį planuojame įkurti Kerlingo akademiją Elektrėnų ledo rūmuose.“
Pagrindinės varžybos vyksta Vilniuje – tai Tarptautinis kerlingo turnyras Vilniaus taurei laimėti. Šiais metais jis vyks jau 8-ą kartą. Jis – vienas didžiausių kerlingo renginių ne tik Baltijos regione, bet ir arčiau Lietuvos esančiose užsienio šalyse. Kaip pasakojo, V. Zalieckas paskutiniu metu Lietuvos kerlingo čempionatai vyksta profesionaliose kaimyninių šalių – Latvijos, Baltarusijos – kerlingo arenose. Nuo 2006 m. Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės dalyvauja Europos kerlingo čempionatuose. Pasaulio reitinguose Lietuvos vyrai yra 36, o moterys 32 vietoje iš 48 komandų.
Kerlingas – nėra pigus sportas
„Kadangi žaidimas yra žaidžiamas ant ledo specializuotose kerlingo arenose, kurių Lietuvoje tiesiog nėra, tenka prisitaikyti ir žaisti ant netinkamos kerlingo sportui kokybės ledo. Ledo paruošimas net paprastai treniruotei padaro šią sporto šaką brangiu malonumu, kurio, kaip ir daugelio žiemos sporto šakų valstybė neremia“, – pasakojo V. Zalieckas. Sportininkai savo lėšomis nuomoja ledo arenas, perkasi reikalingą profesionalią įrangą, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Treniruočių būdai
Pasak V. Zaliecko, žiūrint į pasaulinę kerlingo žaidėjų praktiką galima nustatyti keletą treniruočių būdų. Šiaurės Europoje ir Amerikoje meistriškumas ateina su laiku. Pavyzdžiui, daugelis pasaulio ir olimpinių čempionų yra solidaus amžiaus, komandoje praleidę po 20–30 metu, talentingi sportininkai, kurie treniruojasi du kartus per savaitę savo malonumui. Tačiau tokios šalys, kaip Kinija, Rusija, Korėja, augina kerlingo sportininkus nuo mažų dienų, suteikiant jiems visas sąlygas treniruotis kiekvieną dieną net po kelis kartus ir siekti rezultatų. Tačiau pažiūrėjus į Olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų rezultatus, kol kas laimi ilgalaikė patirtis.
Patarimai pradedantiesiems
Susidomėjusieji akmenslydžiu ir norintieji pradėti jį žaisti yra kviečiami į pradžiamokslių seminarus, kuriuose supažindinama su žaidimo taisyklėmis, pagrindais ir leidžiama su instruktoriumi pamėginti žaisti. Taip pat organizuojamos kerlingo treniruotės Vilniuje ir Klaipėdoje, renkamos jaunimo grupės nuo 14 metų. Kerlingo akademijoje visi norintieji mokomi kerlingo pagrindų. Pradedantiesiems suteikiama visa reikalinga įranga ir trenerių konsultacijos. Vienintelis mokestis yra už ledo arenos nuomą.
„Lietuvoje pradėti žaisti kerlingą yra pakankamai normalios sąlygos, tačiau tobulintis ir siekti aukštesnių rezultatų stengiamės įvairiose sporto stovyklose ir tarptautiniuose turnyruose, kur ledo kokybė atitinka visus tarptautinius reikalavimus“, – pasakoja V. Zalieckas.
Lietuvos kerlingo asociacijos gen. sekretorius V. Zalieckas prieš atrandant kerlingą 10 metų užsiiminėjo plaukimo sportu, tuo metu įgyta patirtis dabar jam praverčia ledo arenoje. Apie akmenslydį jis sako, kad tai komandinis sportas, kur svarbiausia komandos dvasia ir ilgametis susižaidimas. Pradedančiuosius, pasak V. Zaliecko žavi, kad po valandos žaidimo, bendru komandos darbu galima pastatyti akmenį į „namus“. Vėliau, kai treniruojantis įgaunama daugiau įgūdžių akmenį reikia pastatyti į tą vietą aikštelėje, kurią nurodo komandos kapitonas. Taigi jeigu manote, kad tai tinginių sportas, tikrai klystate. 2,5 valandos vykstantis žaidimas, kurio eigoje tenka įnirtingai trinti ledą prieš slystantį akmenį – reikalauja tikrai nemažai jėgų ir fizinio pasirengimo.
Dovilė Raustytė
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas rugpjūčio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Sporto aistruolių kultūra: nuo pagarbos varžovui iki nežaboto smurto
Kerlingas – žaidimas su šluotomis, bet ne šlavėjams
Rope Jumpingas – laisvė, prilaikoma virvių
Tinkama mityba pagal sporto šakas
Stilingas krepšinis: nuo sijonėlių iki baggy šortų
Grupė „Sportas“: Ūdra ir Latvijoje Ūdra
