Tarpukario laikotarpiu pasiektos lietuvių pergalės tarptautiniu mastu neatrodo didelės. Dukart krepšinio čempionais tapo vyrai, vienąkart vicečempionėmis – moterys. Būta ir dar kelių pasiekimų. Galėjo jų būti ir dar daugiau…
„Šaudyme olimpiniais pistoletais pasaulio čempionate lietuviai dukart tapo vicečempionais. 1937 m. debiutavę pasaulio čempionate Helsinkyje (Suomija), kur Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius. 1939 m. tai pakartota Liucernoje (Šveicarija). Tais metais pasisekė ir stalo tenisininkams. Kaire (Egiptas) vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą“, – teigė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Pergalių skonį apkartino Antrasis pasaulinis karas, kaip ir visi, užklupęs nelaiku. Penkis dešimtmečius trukusi okupacija neleido iškelti Lietuvos tautinės vėliavos pergalių metu, tačiau džiaugsmo akimirkų neatėmė.
Mes dar galėjom
Europos moterų krepšinio pirmenybėse Romoje lietuvaičių rinktinė nugalėjo ne tik varžybų šeimininkę Italiją (23 – 21), bet ir Šveicariją (28 – 10) bei Prancūziją (20 – 14), tačiau pajėgumu nusileido tik Lenkijos atstovėms (24 – 21). Laimėjo čempionato šeimininkės.
„1940 m Lietuvoje turėjo vykti Moterų krepšinio čempionatas. 1938 m Romoje mūsų šalies rinktinė tapo vicečempionėmis. Prizus tuomet gaudavo komandos už pirmas keturias vietas. Mūsų moterų laimėtas prizas – „Romos vilkė“. 1940 m. spauda rašė, kad viskas jau birželį vyksiančioms pirmenybėms paruošta, tačiau prasidėjo karas ir nei viena komandą į Lietuvą neatvyko“, – teigė J. Minelgaitė.
Žadėtas čempionatas įvyko tik 1950 m. Budapešte, Vengrijoje. Jame dalyvavo jau ne 5, o 12 komandų. Nugalėtoja tapusi Sovietų Sąjunga Maskvoje 1952 m. surengė III Europos moterų krepšinio pirmenybes.
„1940 m. Lietuvai galėjo būti sėkmingi olimpinėse žaidynėse. Tačiau 1939 m. įvyko Rusijos invazija ir viskas susimaišė. Tuomet Tokijuje turėjusi vykti Olimpiada buvo perkelta į Europą – Suomijos sostinę Helsinkį. Lietuviai džiaugėsi, kad nereikės toli vykti, nes nebuvo nei lėktuvų, nei laivų. Jau buvo sukomplektuota didelė delegacija. Buvo numatyta, kokių sporto šakų atstovai važiuos“, – teigė ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Tarpukariu galimybės rengti vasaros olimpines žaidynes dėl politinių priežasčių buvo netekusios dviejų šalių sostinės – Tokijas ir Berlynas.
„Pastarajam sukliudė karinis konfliktas su Kinija. Vietoj Tokijo pasirinktas Helsinkis 1940-aisiais tapo ne ką saugesne žaidynėms zona. Prieš pat žaidynes Europoje prasidėjo karinis konfliktas, užimta Suomija“, – aiškino V. Akmenytė-Ruzgienė.
1941 m. Lietuvoje turėjo įvykti IV Europos vyrų krepšinio pirmenybės? Vargu. Pagal to meto „rotaciją“ antrąkart nugalėjusi komanda šią teisę perleisdavo dar pirmenybių nerengusiai šaliai – vicečempionei, trečiosios arba ketvirtosios vietos laimėtojai. Taigi, kitais čempionato šeimininkais galėjo tapti ne vicečempionė Latvija, bet III vietą pelniusi Lenkija, tačiau karas pirmenybes nukėlė į 1946 m.
Tais metais Ženevoje vykusiame IV Europos krepšinio čempionate Sovietų Sąjungos rinktinė dar nepasirodė, tačiau į Prahą 1947 m. jau atvyko ir nugalėjo. Tarp pirmosios vietos laimėtojų būta ir 4 lietuvių – tai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulikauskas. Nors SSRS ir laimėjo, tačiau kito čempionato nerengė, o 1949 m. pirmenybėse net ir nedalyvavo. Tik vėl po 2 metų įveikusi visus varžovus, 1953 m. surengė jau VIII Europos pirmenybes Maskvoje. Ir vėl laimėta, ir vėl su lietuviais – S. Butautu, Kazimieru Petkevičiumi, J. Lagunavičiumi, Algirdu Lauritėnu. Vicečempionai vengrai tapo kito čempionato šeimininkais.
.jpg)
Sportas Lietuvoje nepamirštas ir Antrojo pasaulinio karo metais. „1944 m. vasarą, prieš pat Antrąją sovietų okupaciją, vyko 10-ties Lietuvos miestų krepšinio turnyras, kuriame „Krepšininko“ taure buvo apdovanota Kauno teniso klubo komanda. Minėtoje rinktinėje ir ėmė augti nauja krepšininkų karta“, – pasakojo muziejininkė J. Minelgaitė.
„Tarpukariu visi sportininkai buvo universalūs, mėgėjai, o nuo 1952 m. vasaros olimpinių žaidynių į Lietuvos sporto areną žengia jau profesionalai. Net ir jie buvo įdarbinti gamyklose. Gaudavo 120 rublių šaltkalvio algą. Klubas „Žalgiris“ sportininkams dar sumokėdavo 300 rublių. Ir iki 1991-ųjų jie buvo profesionalai, tačiau taip vadinti imti tik po Nepriklausomybės atkūrimo“, – pasakojo A. Jakštas, pridurdamas, kad steigti sporto muziejų svarstyta 1934 m., tačiau jis įkurtas tik 1991 m.
Emigravo arba buvo ištremti
Nuo 1940-ųjų Lietuvai pergales nešusių sportininkų keliai išsiskyrė, mažai kas iš senųjų pergalių nešėjų liko Lietuvoje. Vieni buvo ištremti, kiti grįžo į „antrąsias“ tėvynes.
„Trėmė ne sportininkus. Tai nebuvo tikslinė grupė, kaip kad inteligentai, mokytojai ar daktarai. Kadangi mūsų sportininkai nebuvo profesionalai, vadinasi turėjo darbus – buvo valstybės tarnautojai, klubų ir organizacijų nariai. Naujajai valdžiai tokie asmenys pirmiausia „pasirodydavo“ neaiškūs“, – teigė parodos kuratorė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Leonas Baltrūnas išvažiavo į Australiją, Pranas Lubinas grįžo į JAV. Grafikas ir tarpukario sporto prizų autorius Jonas Juozas Burba buvo ištremtas į Sibirą. Stasys Šačkus suimtas 1945 m. ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Lietuvą.
„Net ir tremtyje lietuviai žaidė krepšinį. Jakutijos krepšinio čempionais 1953 metais tapo Jakutsko „Stroitelio“ vyrų komanda, kurioje žaidė vienas rusas ir lietuviai. Deja komandos narių pavardės nežinomos“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
Nerijus Drochneris
Šis straipsnis – tai ciklo apie tarpukario sportą paskutinė, aštuntoji dalis. Jau rašėme:
- Tarpukario sportas: pirmieji žingsniai aikštelėse (I dalis)
- Tarpukario sportas: žaidimai „karaliai ir karalienės“ (II dalis)
- Tarpukario sportas: sirgaliai tribūnose ir už jų (III dalis)
- Tarpukario sportas: iškovoti prizai ir dovanėlės (IV dalis)
- Tarpukario sportas: už idealus, už tautą, už universalumą (V dalis)
- Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)
- Tarpukario sportas: slidūs reikalai (VII dalis)
Su tarpvalstybiniais tarpukario laikotarpiu iškovotais lietuvių sportininkų prizais lankytojai kviečiami susipažinti Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikiančioje parodoje „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“, kuri užima visą pirmą aukštą – keturias sales. Paroda veikia 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.
Paroda Lietuvos sporto muziejuje Kaune veikia nuolat.
