Sekmadienio vakarą, Vilniaus „Siemens“ arenoje nuaidėjus finaliniam rungtynių teisėjo švilpukui paaiškėjo, jog sostinės „Lietuvos Ryto“ ekipos viltys prasibrauti į Eurolygos turnyrą žlugo. Atkaklioje kovoje vilniečiai buvo priversti pripažinti svečių iš Turkijos – Stambulo „Galatasaray“ ekipos pranašumą.Rungtynės baigėsi rezultatu 63:71.
Panašu, jog šis pralaimėjimas gali stipriai pakeisti Vilniaus „Lietuvos Ryto“ sezono planus. Nors visi ekipos žaidėjai kartu rungtyniavo labai trumpą laiką, galimybė patekti į Eurolygą buvo labai reali. Jau pačio finalo pradžioje „Lietuvos Ryto“ ekipa išsiveržė į priekį ir atrodė, jog nugalėti „Galatasaray“ klubą tikrai įmanoma, tačiau visas kortas sumaišė Tyrense‘o Rice‘o traumą. Vienas pastebimiausių sostinės ekipos žaidėjų buvo priverstas palikti aikštelę, o nuo to momento iniciatyvą į savo rankas perėmė svečiai. Ir nors vėliau pagrindinis „Lietuvos Ryto“ įžaidėjas ir sugrįžo į aikštelę, tiek jis, tiek visa Vilniaus komanda jau nedemonstravo tokio žaidimo, kokį žaidė mačo pradžioje. Jeigu būtų galima ieškoti pralaimėjimo priežasčių, tai T.Rice‘o netektis rungtynių metu būtų viena iš svarbiausių. Visgi yra kaip yra, ir šiuo atveju Vilniaus „Lietuvos Rytas“ turės tenkintis žaidimu Europos taurės turnyre.
Žinoma, šis rezultatas tikrai nėra toks, kokio tikėjosi visi „Lietuvos Ryto“ fanai, komandos vadovybė ir žaidėjai, tačiau dabar nieko nepadarysi. Situacija yra tokia ir jos niekas nepakeis. Kaip ten bebūtų, neabejoju, jog „Lietuvos Rytas“ Europos taurės čempionate kels sau aukštus tikslus, o ir per plauką į Eurolygą nepatekusi ekipa daugelio bus laikoma viena iš favoričių į nugalėtojų titulą. Įdomu tai, kad neabejotinai tokią pačią etiketę gaus ir Maskvos srities „Chimki“ klubas, kurį treniruoja ilgametis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas, buvęs „Lietuvos Ryto“ ekipos treneris Rimas Kurtinaitis. Jo vadovaujama ekipa iš kovų dėl patekimo į Eurolygą pasitraukė dar nepasiekusi paskutinių rungtynių stotelės. Pusfinalyje „Chimki“ sensacingai nusileido „Nymburk“ klubui iš Čekijos. Ši situacija tik iliustruoja faktą, jog aikštėje žaidžia ne pinigai.
Visgi, pinigai, tiksliau didesni pinigai, skirti įžaidėjo įsigijimui, kada traumą prieš pat Eurolygos atranką patyrė Aleksandr‘as Rasič‘ius, galėjo turėti įtakos „Lietuvos Ryto“ žaidimui Eurolygos atrankos turnyre, kadangi skubiai įsigytas Goranas Jeretinas bendrame kontekste atrodė blankai ir kažko naudingo sostinės komandai nesuteikė ir tinkamai pakeisty T.Rice‘o nesugebėjo. Taigi, vargu, ar trumpalaikę sutartį su „Lietuvos Ryto“ klubu sudaręs juodkalnietis padarė įspūdį ekipos vadovams, kurie teigė, jog komandos sudėtis neturėtų keistis, tad į aikštę grįžus A.Rasičiui, G.Jeretinui vietos komandoje greičiausiai neliks.
Visgi, „Lietuvos Rytui“ nepatekus į Eurolygą labiausiai gaila dviejų dalykų. Pirmiausia, tapo aišku, jog šiemet sostinėje neišvysime ir negalėsime mėgautis aukščiausio lygio krepšiniu. Net neabejoju, kad Europos taurės turnyro rungtynės į „Siemens“ areną nepritrauks tiek žiūrovų, kiek būtų pritraukusios „Lietuvos Ryto“ batalijos Eurolygoje. Negana to, nesėkmė atrankoje gali turėti įtakos komandos biudžetui bei jos rėmėjų dosnumui, tačiau šias problemas palikime klubo valdybai.
„Lietuvos Ryto“ ekipai nepatekus į Eurolygą galimybę kautis su pajėgiausias Europos krepšininkai prarado nemaža dalis žaidėjų, kurie kitąmet galėtų tapti Lietuvos rinktinės nariais. Tai komandos naujokai – Martynas Katelynas, Renaldas Seibutis bei didžiausia Lietuvos krepšinio viltis – Jonas Valančiūnas. Ne paslaptis, jog jau kitą sezoną uteniškis kels sparnus už Atlanto, todėl paskutiniai metai Europoje jam – generalinė repeticija prieš kovas stipriausioje pasaulio lygoje. Todėl labai gaila, kad perspektyvūs lietuviai savo vertę turės įrodinėti Europos taurės kovose, o ne Eurolygoje. Kita vertus, savojo šanso gali sulaukti tokie komandos naujokai kaip Paulius Dambrauskas ar Vilmantas Dilys, kurie ko gero būtų tenkinęsi atsarginių žaidėjų vaidmeniu, jeigu „Lietuvos Rytas“ žaistų Eurolygoje. Kalbėti ir diskutuoti šia tema, be abejonės, galima daug, bet iš esmės, visų jaunų „Lietuvos Ryto“ ekipos žaidėjų tobulėjimas daugiausia priklauso tik nuo jų pačių noro ir pastangų, bei, žinoma, vyriausiojo trenerio Aleksandro Džikičiaus sugebėjimo išnaudoti stipriąsias žaidėjų savybes.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog nepaisant to, kad šiemet Eurolygoje Lietuva turės tik vieną klubą – Kauno „Žalgirį“, didelės tragedijos nėra. „Lietuvos Rytas“ turi visus šansus sėkmingai pasirodyti Europos taurės turnyre, suteikti šansą jauniesiems savo žaidėjams, kuriems itin svarbu gauti daug žaidybinio laiko, tiek tarptautiniame, tiek vietiniame fronte. Visgi, nemažai priklauso nuo A.Džikičiaus. Jeigu vyriausiajam treneriui pavyks suburti kovingą ir valingą ekipą, „Lietuvos Rytas“ gali nustebinti ne vieną skeptiką. Tai galioja kalbant tiek apie kovas Europos taurės turnyre, tiek apie akistatas su „Žalgiriu“. Aišku tik viena, jog nepaisant nesėkmės atrankos turnyre, klubinio krepšinio sezonas tik prasideda ir visos kovos dar priešakyje.
