Laikas.lt
Nuotr. AP, Getty images, Wikipedia
Lana Peters (arba Svetlana Aliljeva) – vienintelė žiauriojo diktatoriaus Stalino dukra mirė, sulaukusi 85 metų. Sąmoju ir sovietinio rėžimo kritika garsėjusi Svetlana palūžo po ilgametės kovos su vėžiu.
Svetlana pagarsėjo 1960 m., kai viešai atsisakė komunizmo ir išsikėlė gyventi į JAV. Toks pačio Stalino dukros dezertyravimas sukėlė tikrą skandalą ne tik Sovietų Sąjungoje.
Svetlanos pabėgimas – pasaulinis skandalas
Per keletą metų gyvenimo Amerikoje, Svetlana išleido memuarų knygą, kuri vos per kelias dienas tapo geriausiai parduodama knyga: „Atvykau į Ameriką tam, kad galėčiau save išreikšti, nes Sovietų Sąjungoje man tai buvo draudžiama daugybę metų“.
Svetlana tikėjo, kad pasaulis nėra sudarytas iš komunistų ir kapitalistų, o iš gerų ir blogų žmonių. Savo tėvą – Staliną,valdžiusį 29 metus, ji vadindavo paranojiška asmenybe.
Dėl drąsių pareiškimų, tuometinis Sovietų Sąjungos premjeras – Aleksejus Kosyginas, Svetlaną vadino „nestabilios psichikos ligone“ (kaip būdavo vadinami visi, per Šaltąjį Karą prieš Sovietų Sąjungą pasisakę žmonės…).
„Žmonės man nuolatos kartoja: „Stalino dukra, Stalino dukra“, taip tarsi rankose laikyčiau šautuvą ir žudyčiau amerikiečius. Visada liksiu tėvo šešėlyje, nesvarbu, ką bedaryčiau“, – 2010 m. duotame interviu pasakojo Svetlana.
Sunki asmeninė patirtis
Lana nuo vaikystės augino auklė. Jos motina labai anksti nusišovė dėl nuolatinių Stalino išdavysčių. Lana turėjo du brolius, todėl visada buvo vadinama „Vienintele Stalino dukra”.
Svetlana su mama. 1926 m.
Būdama 17 m. Svetlana pirmą kartą įsimylėjo filmų prodiuserį, tačiau jo nepripažino Stalinas ir ištrėmė į Sibirą 10 metų. Tačiau mylimasis Svetlanai padarė didelę įtaką – ji susidomėjo menais ir istorija. „Tėvas sugadino mano gyvenimą… Du kartus! Mano mylimąjį jis pasodino į kalėjimą, o paskui ištrėmė į Sibirą“, – atviravo Svetlana.
1949 m. Svetlana baigė Maksvos universitetą, o vėliau dirbo mokytoja, vertėja ir daug keliavo po Sovietų Sąjungą.
Dezertyravimas Svetlanai labai daug kainavo. Rusijoje jai teko palikti su vaikus – Josifą ir Jekateriną. Žinoma, vaikai sunkiai išgyveno tokį mamos poelgį. Šeima daugiau niekada artimai nebendravo…
Neapykanta tėvui
1984 m. Svetlana bandė sugrįžti į gimtąją Rusiją ir pabūti su paliktais vaikais. Jai netrukus buvo atstatyta Rusijos pilietybė, tačiau Rusijoje ji pabuvo vos metus – nuolatinis giminių ir politikų puolimas jai nepaliko kitos išeities.
Svetlana greitai prisitaikė prie amerikiečių kultūros: pamėgo jų maistą, filmus, kalbą ir panašiai: „Amerikos pilietybę turiu jau 30 metų. Mano dukra gimė čia. Tačiau rusų vyriausybė mane vis dar regi kaip rusę…Aš nekenčiu jų. Nekenčiu rusų kalbos. Tiesą sakant, aš netgi nesu rusė. Mano šaknys – Gruzijoje“.
Viename interviu Svetlana buvo paklausta, ar atleido tėvui: „Neatleidau. Jis nužudė tiek mano tetų, dėdžių ir kitų nekaltų žmonių… Niekada jam už tai neatleisiu. Niekada!“
„Svetlana apie Svetlaną“
2010 m. buvo išleistas dokumentinis filmas „Svetlana apie Svetlaną“. Tačiau pati herojė į filmo pristatymo ceremoniją neatvyko, o vėliau viešai prisipažino, kad gailisi sutikusi filmuotis ir patikėjusi režisiere: „Ji man pasakė, kad yra studentė ir jai būtina pristatyti kažką kitokio. Ji buvo jauna, o aš visada norėjau padėti jauniems žmonėms. Taigi atvėriau savo namų duris. Tačiau ji atėjo tik du kartus ir net neužsiminė, kad daro filmą apie mano tėvą, tik tikino, kad bus apie mane, kaip aš gyvenu, ką darau ir panašiai. Tikėjau, kad jai nerūpini pinigai… Pasirodo, visą laiką tik pinigai ir buvo svarbu“, – pasakojo Lana.
Po ilgos kovos su vėžiu iš gyvenimo pasitraukusi Svetlana, turėjo tris vaikus. Olgą, gyvenančią Amerikoje ir vadovaujančią drabužių parduotuvei. Katią, tyrinėjančią Sibiro ugnikalnius. Ir Josifą – mirusį 2008 m.
Svetlana mirė dar lapkričio 22 d., tačiau informacija paviešinta tik vakar.
