Recenzijų konkursas. „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ pagal Ameliją
Laikas.lt
Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?
p. s. šį filmą vis dar rodo SKALVIJA, repertuarą rasite ČIA.
Kviečiame paskaityti Amelijos recenziją.
Šlovė – tai žėrintis laimės gedulas
Prisipažinsiu, kad apie madą išmanau ne kažin ką. Prieš filmo peržiūrą jaudinausi, kad galiu kažko nesuprasti ar nepamatyti, tačiau visos mano baimės išsisklaidė vos „Skalvijos“ kino salėje užgeso šviesos, o kino ekranas nustojo tylėti...
„Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė” – dokumentinė juosta apie Yves Saint Laurentą - vieną iškiliausių mados dizainerių, nugyvenusį spalvingą ir kupiną aistrų gyvenimą. Y. Saint Laurentas – tai ne tik mados genijus, tačiau ir vyras, mados pasaulyje padaręs savotišką perversmą ir privertęs upę tekėti nauja vaga. Juk būtent jis sukūrė šiuolaikinės moters kostiumą – įspraudė ją į karinį švarką, pasiūlė trapecijos formos drabužius, pristatė garsiąsias Mondriano sukneles, padabino moterį smokingu ir suformavo žmonių suvokimą apie prancūzišką madą. Kaip filme teigė pats dizaineris, jo užduotis ne tik grąžinti moterį, tačiau ir įvėpti ją, suteikti jai pasitikėjimo savimi ir laimės. Regis, jam tai puikiai pavyko.
Filmo istorija pradedama jaudinančiu Y. Saint Laurento monologu ir pasitraukimu iš aukštosios mados pasaulio, po kurio žiūrovas keliauja pusę amžiaus atgal ir akylai stebi nuo ko viskas prasidėjo.
Pagrindinis filmo pasakotojas – dizainerio gyvenimo draugas, verslininkas ir kolekcionierius Pierras Bergé, apnuoginantis intymiausias judviejų gyvenimo akimirkas ir supažindinantis žiūrovą su slapčiausiais Y. Saint Laurento gyvenimo epizodais. Nesistengdamas nuslėpti širdgėlos, nebandydamas kartkartėmis karčios tiesos įvynioti į blizgantį popierėlį, vyras apnuogina sielą ir ryžtasi pasakojimui apie beprotišką meilę ir visą gyvenimą dizainerį slėgusį spaudimą ir atsakomybę, vėlesniais metais įgavusius depresijos vardą.
Juosta aprėpia penkis mados genijaus gyvenimo dešimtmečius bei nupasakoja istoriją apie svaiginantį triumfą, šokiruojančius legendos gyvenimo užkaborius ir visą gyvenimą jį lydėjusią meilę bei depresiją, kuria paženklintas jis gimė.
Ištraukos iš asmeninio Y. Saint Laurento ir Pierro Bergé vaizdo archyvo, pasakojimas apie mėgstamiausias poros veiklas ir vietas, asmeninio gyvenimo nuotrupos sukuria nepakartojamą atmosferą, į kurią panyri pamiršdamas ribas ir sienas. Didžiuojiesi genijaus šlove, mėgaujiesi kaitria Maroko saule, jaudiniesi matydamas mados ikonos panirimą į netikrų malonumų ir iliuzijų pasaulį bei išgyveni stebėdamas kadrus iš vyro laidotuvių. Juostos peržiūros metu tūkstančius kartų širdis prisipildo skirtingų spalvų ir emocijų.
Nepaisant audringo, pulsuojančia aistra pripildyto Y. Saint Laurento ir Pierro Bergé gyvenimo, filmo eigoje suvoki, jog šie du vyrai negalėjo vienas be kito, nes buvo tarsi magnetai, kuriuos išskyrus jie vėl susijungia. Kaip juostoje teigė bene artimiausia dizainerio draugė Loulou de la Falaise, visų pirma ją sužavėjo teatralizuotą spektaklį primenantis vyrų gyvenimas ir tik vėliau ji įžvelgė Y. Saint Laurento talentą...
„Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė” dvelkia neišpasakyta harmonija, estetika, rafinuotumu ir elegancija. Filmas gausus spalvų, jausmų, emocijų ir meilės. Preciziškai atrinkti filmo kadrai kartkartėmis primena kruopštų juvelyro darbą, nuo kurio sunku atplėšti akis.
Jausmingi ir nostalgiški fortepijono akordai persmelkia visą filmą. Liejantis šiai muzikai operatoriaus Léo Hinstino kamera plastiškai slenka prabanga dvelkiančiais dizainerio ir jo gyvenimo draugo kambariais. Kartkartėmis man atrodydavo, kad kamera – tai pūstu sijonėliu padabinta smulkutė balerina, grakščiai besisukanti meno kūriniais apstatytose patalpose – mano protas nenorėjo suvokti, jog tai tėra kamera, o ne plastiškai judanti šokėja.
Prisipažinsiu, kad iki filmo peržiūros apie Y. Saint Laurentą esu girdėjusi tik tiek, prancūzų aktorė Catherine Deneuve buvo viena jo mūzų, tad kiek nustebau filme ją pamačiusi tik epizodiškai. Mano nuostabą greitai išsklaidė interviu su juostos režisieriumi Pierre Thorettonu, kuris teigė, jog dizaineris ir aktorė žavėjosi vienas kitu, tačiau niekuomet nebuvo artimais draugais. Filmą nuspalvina dviejų artimiausių dizainerio draugių, spalvingų asmenybių Betty Catroux ir Loulou de la Falaise prisiminimai, verčiantys nusistebėti, šypsotis, juoktis ir apmirti netekus žado.
„Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė” – tai vienas nedaugelio filmų, kuriuose kiekvienas ras tai, ko ieško ir ką myli. Mados pasaulio atstovai išvys istorinius kadrus iš YSL kolekcijų pristatymų ir istoriją apie jų dievinamą asmenybę. Kolekcionieriai ganys akis į neįkainojamą poros meno kolekciją. Estetai grožėsis tobulai apstatytais poros gyvenamaisiais būstais, kruopščiu operatoriaus darbu ir puikiu juostos montažu. Nesvarbu ko kine ieškote Jūs ir visai nesvarbu ką tikitės išvysti ar kaip interpretuojate įvykius. Tikiu, kad kiekvienas žmogus kine išvys nuo pat pasaulio sukūrimo apdainuojamą meilę. Meilę žmogui, darbui, madai, grožiui... Meilę gyvenimui ir šlovę, kuri neišblėso net tuomet, kai genijaus kūnas virto dulkėmis.
Ką filme pamačiau aš? Iki sielos gelmių jaudinantį prisipažinimą meilėje. Širdis sudreba tomis akimirkomis kuomet penkis dešimtmečius su garsiuoju dizaineriu nugyvenęs Pierras Bergé su didele pagarba ir aistra ramiu balsu pasakoja apie savo mylimąjį. Kiekvienas vyro žvilgsnis, žodis, rankos mostas ar liūdnas akių nudelbimas žemyn spinduliuoja tai, ką gali pasakyti tik mylintis žmogus...
Komisijos komentarai ir balai:
Kino teatras SKALVIJA:Amelijos tekstas įdomiai ir gerai parašytas, tačiau labiau yra atpasakojamojo – aprašomojo pobūdžio, siekiama aprašyti patirtą filme jausmą, (tai patvirtina ir autorės klausimas: ką filme pamačiau aš? ) giliau filmas nėra nagrinėjamas. Poetiškas kalbėjimas pirmuoju asmeniu recenzijoje nėra itin tinkamas: „Mano protas nenorėjo suvokti, jog tai tėra kamera, o ne plastiškai judanti šokėja“. Daugiau norėtųsi autorės įžvalgų, bandymų įsigilinti ir, galbūt, kritiškiau pasižiūrėti į kai kuriuos filmo aspektus.BALAS 8,5
R.Zabarauskas:sklandus, įtraukiantis rašymo stilius - talentas, kurio iš autorės neatimsi, ir tai yra nuostabu, nes jeigu turi stiliaus pojūtį, viso kito gali išmokti. Ir išmokti kol kas dar yra ką: reiktų vengti tiek kalbinių; tiek vertinimo klišių, neverta teisintis dėl to, kad atėjai į filmą kažko nežinodamas. Skaitytojui neįdomu tavo pasiruošimas, šiaip ar taip aišku, kad kaip recenzijos autorius turėsi papildomai domėtis filmo kontekstu. Norisi gilesnės analizės, kabliukų, ko nors, ko nepastebėtų paprastas žiūrovas. BALAS 6
D.Remeza: pavadinimas ir recenzijos kai kurios dalys primena labiau rašinį. Per daug savęs joje. Tačiau bendri pastebėjimai apie filmą gana taiklūs ir išsamūs.BALAS 8
Laikas.lt: Amelijos recenzijos kalba labai rišli, lengvai skaitoma, mintys dėstomas gerai. Tačiau, nereikėjo rašyti, kad neišmanai apie madą ir panašias mintis. Niekam neįdomu, ko nežinai, svarbiausia - ką sužinojai. Taip pat recenzija, nors ir rišli, nelabai įdomi, pernelyg atpasakojamas siužetas, pernelyg daug nevertingų asmeninių pastebėjimų. BALAS 8
