Kai kas ją lygina su grupės „The Cranberries“ vokaliste, pažįstami ne visai teisingai aptarinėja jos pasitraukimą iš grupės... Žodžiu, apie dar mokykloje besimokančią merginą viešai kalbama, diskutuojama... Ir tam jai nereikėjo lipti ant „Lietuvos Talentų“ ar kitų, kaip ji sako, pop scenų.
Plačiau apie GJan šiame interviu...
Kai buvau maža, močiutė man priklausančius daiktus pažymėdavo mano vardo ir pavardės pirmomis raidėmis. Tai turėjo man padėti rasti pamestus daiktus. Dar ir dabar mano senų akinių dėklas išpuoštas GJan raidelėmis. Galima sakyt turiu savo firminį dėklą. Gal iš pirmo žvilgsnio ir banalu, bet tai man turi gilią prasmę.
Nepamenu, vadinasi seniai.
Nei vienas nenori savęs įsprausti į kažkokius rėmus, prisikabinti įvairių etikečių. Mano dainos labai įvairios – nuo trankių ir piktų iki lyriškų ir ramių. Todėl pora žodžių apibūdinti tai, ką aš įdedu į kuriamą muziką – neįmanoma.
Turiu savo internetinę svetaine. Čia galima atsisiųsti mano naują dainą „Losin' You“ bei užsisakyti naujienlaiškį apie mano būsimas dainas, koncertus ir t. t.
Buvo labai malonu, kad muzikoje gerbiamas žmogus pastebėjo tai, ką aš darau. Tačiau man svarbūs visų žmonių įvertinimai. Žinoma, toks jo poelgis buvo geras paskatinimas nemiegoti ir dirbti toliau.
Dažnai slapčia pasvajoju apie labdaringą koncertą ,,Lesės‘‘ ir kitiems gyvūnų globos namams, tačiau neužtenka vien noro. Prieš tai GJan vardui reikia būti ne kartą pasirodžius ant scenos, turėti nemažą klausytojų ratą, kurie palaikytų tokią idėją. Dabar stengiuosi, kuo greičiau pabaigti savas dainas, sudaryti programą, kad galėčiau pradėti koncertuoti.
Tai lietuviška pop scena. Žinot tą nauja „Skype'o“ šypsenėlę, kur dykumų rutulys ridenasi (tumbleweed).? Šiam atsakymui jis labai tiktų. Tiesiog savęs ten neįsivaizduoju.
Norėčiau, kad žmonės ne tik manęs klausytų, bet ir išgirstų; kad ateitų į mano koncertus ne tik „patūsinti“, bet ir paklausyti muzikos.
Mėnulyje. Juokauju. Nesvarbu. Aš likčiau labai labai patenkinta ir keliais tikrais klausytojais, kuriems aš tiesiog būčiau prie širdies. Todėl man nėra svarbu, ar tai didelė arena, ar maža salė, ar išvis pieva. Svarbu, kad būtų tikra ir nuoširdu.
Nors dabar populiariojoje scenoje įvaizdis sudaro labai didelę dalį sėkmės, man atrodo, kad jeigu aš sugalvosiu nusidažyti plaukus mėlynai, vadinasi tai yra mano viduje ir man to reikia. Aš manau, turėtų būti labai sunku ilgai save apgaudinėti ir vaidinti kažkokio dizainerio primestą vaidmenį. Tikrai pavargčiau nuo to.
Niekam nesakykite, bet aš ir esu jų vokalistė. O jei rimtai, nežinau, žmonės suranda įvairių panašumų, netgi tokių, apie kuriuos niekada nepagalvotum. O šiaip aš Greta, ir jei čia buvo paslėptas klausimas, ar aš jos daug klausau ir lygiuojuosi į ją, atsakau – ne.
Valgau ir groju, kartais valgau grodama arba groju valgydama. Dabar dar turiu pastoviai įjungtą gyvą, kvėpuojantį priminimą, kuris man be perstojo zyzia, kad kuo daugiau laiko skirčiau anglų kalbai ir muzikai. Todėl vakar perskaičiau vaikiška knygelę apie meškinus anglu kalba. Žinokit, tas tikrai padeda.
Jie keičiasi! Kai jau atrodo, kad nebeįmanoma labiau kažko nekęsti, visada atsiranda, kas dar labiau erzina ir pykdo. Šiuo metu esu labai labai jautri šalčiui, veidmainiams, ir kažkodėl pagalvojau apie virtus svogūnus...
Susidomėjimo muzika aš niekada nebuvau praradus, ir žinau, kad neprarasiu! Apskritai, dar būtų galima ginčytis, kas ką paliko. Tiesiog nesutapo mūsų požiūriai į kuriamą muziką. Jie groja toliau, aš taip pat. Manau, abi pusės dabar yra kur kas laimingesnės.
andrius mamontovas, GJan, Greta, Secon Riot
|
|
|
|
|
|
|
|