Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
„Melas yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Jeigu pasitikėjimui savimi iškyla grėsmė, tai žmonės ima aktyviau meluoti, “ – pasakoja Masačiusetso universiteto psichologas Robert`as Feldman`as. Mokslininkai sutinka, kad nedidelis melas mus lygi kasdien – žmonės linkę nuslėpti tiesą, kad apsaugotų savo asmeninę informaciją ar norėdami elgtis mandagiai. Problemų melas kelia tik tuomet, kai jo mąstai ima augti.
Melavimas sau pačiam
Mokslininkai teigia, kad daugelis gyvūnų sugeba apgaudinėti – nepavojingos žiedmusės apsimeta geliančiomis bitėmis, o šunys gali greitai išmokti manipuliuoti šeimininku, tačiau vienintelis gyvūnas Žemėje pats tiki savo melais. Taip, tai žmogus. R. Feldman`as savo tyrimais įrodė, kad mes dažnai tikime savo susikurtais melais – psichologas savanorių grupę uždarė viename kambaryje pripildytame filmavimo kameromis ir liepė 10 minučių kalbėtis. Vėliau jis savo tiriamųjų paklausė, kiek „netikslumų“ (mokslininkas sąmoningai vengė žodžio melas, kadangi pastarasis turi neigiamą moralinį atspalvį) jie papasakojo kitiems. Didžioji dalis žmonių teigė, kad „jokių netikslumų jie nepasakė“. Žinoma, peržiūrint filmuotą medžiagą, išaiškėjo, kad tąkart melavo 60 procentų tiriamųjų, o jų išsigalvojimai prasidėjo natūraliais „jūs man labai patinkate“ ir baigėsi iš piršto laužtomis istorijomis apie grojimą roko grupėje.
R. Feldman`as pasakoja, kad kartais atrodo, jog žmonės turi įgimtą „melo refleksą“, tačiau nė vienas nepripažįsta, kad meluoti jam įprasta. „Negalima sakyti, kad visada stengiamės padaryti įspūdį kitam žmogui, dažniausiai mes tiesiog norime išlaikyti savo socialinį statusą,“ – pasakojo mokslininkas, kuris nustatė dar ir tai, kad tiek vyrai, tiek moterys meluoja po lygiai. Tiesa, vyrai dažniausiai stengiasi save išaukštinti, o moterys įprastai meluoja norėdamos paguosti artimuosius.
Melas darbo vietoje
Jennifer Argo iš Albertos universiteto teigia, kad žmonės labiausiai linkę meluoti darbo vietoje. „Esame linkę meluoti bendradarbiams, nes darbe norime sudaryti itin gerą įspūdį apie save,“ – pasakoja mokslininkė. Moteris atliko eksperimentą, kurio metu tiriamiesiems buvo skaitomas išgalvotas scenarijus, pasakojantis, kad jie už tą patį automobilį sumokėjo daugiau nei jų bendradarbis, užimantis tas pačias pareigas. Buvo išsiaiškinta, kad žmonės labiausiai buvo linkę meluoti kolegoms tose situacijose, kai sumos skirtumas buvo itin didelis.
„Norėdami išlaikyti gerus santykius su kolegomis žmonės jiems meluodavo dažniau nei svetimiems ar šeimos nariams,“ – prieina prie išvados Jennifer Argo. Moteris taip pat pabrėžia, kad, nors didžioji dalis apklaustųjų meluoja nesusimąstydami, vėliau jie dažnai ima gailėtis. Tiesa, beveik visi baimasi tiesos išaiškėjimo, tačiau dėl moralinio melo aspekto nesijaudina.
Didžiausi melagiai yra išsilavinę ir turtingi žmonės
Stéphane Côté, Toronto universiteto psichologas, atliko studiją, kurią sudarė septyni eksperimentai ir priėjo išvados, kad turtingi, aukštą visuomeninę padėtį užimantys, išsilavinę žmonės meluoja, nusižengia įstatymams vairuodami bei sąmoningai apgaudinėja dažniau nei jų mažiau turtingi kaimynai.
„Man atrodo, kad minėtai žmonių grupei labai svarbu suprasti savo polinkius ir dvigubai labiau save stebėti tam, kad išvengti nemalonių pasekmių ateityje,“ – turtinguosius įspėja mokslininkas. Psichologo žodžius puikiai iliustruoja atlikti tyrimai – visose situacijose be išimties ant aukštesnio visuomenės laiptelio stovintieji apgaudinėjo ir melavo dažniau. Vienas iš tyrimo aspektų buvo automobilio kaina – vairuojantys prabangius automobilius dvigubai dažniau nepraleido pėsčiųjų, viršijo greitį ar pavojingai lenkė kitus automobilius. Avarinių situacijų, ar rimtų pažeidimų buvo išvengta, tačiau nė vienas vairuotojas dėl savo elgesio nesijautė kaltas, tuo tarpu viduriniosios klasės atstovai padarę pažeidimą pasakojo jutę nerimą ir gailėjosi dėl savo elgesio. Mokslininkai taip pat žmonėms siūlė paimti saldainių, skirtų vaikams – visais atvejais turtingieji buvo godesni, jie taip pat dažniau meluodavo inscenizuotuose darbo pokalbiuose, jeigu kalba pakrypdavo apie didesnio užmokesčio galimybę. Apmaudu, tačiau pasirodo, jog turtingieji ne tik melagiai, bet gobšuoliai.
Meluoti ar nemeluoti?
Visi mokslininkai teigė, kad nepaisant išvadų, jog žmonėms melas yra natūralus, stiprios ir autoritetingos asmenybės stengdavosi sakyti tiesą. Mokytojai, gydytojai ar visuomenės bei šeimos pagarbą užsitarnavę tiriamieji kartais buvo linkę sąmoningai nutylėti tiesą, o jeigu ir meluodavo tai tam, kad neįžeisti ar neliūdinti aplinkinių, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, pinginės turinio ar lyties.
Tyrimus atlikę mokslininkai taip pat teigė, kad smulkus melas yra nieko blogo – jis padeda nusiraminti tiek meluojančiam, tiek ir jo melų klausančiam, tačiau prieš pradedant meluoti reikėtų nusistatyti ribas ir jų neperžengti – pažengę melagiai ima jausti vidinį nerimą, kuris yra dažna psichologinių susirgimų priežastis.
