Justyna Vansovič
Kiek pasaulyje šalių – tiek ir jų kultūrų, tradicijų, papročių. Kiekviena šalis yra ypatinga ir unikali. Laimingas tas, kuris aplankė bent trečdalį pasaulio valstybių. Šiandien galėsi susipažinti su Rytų šalimi – egzotiška Japonija. Išgirsi apie Sakuros medžius, Pagoda pastatus ir laimingus žmones. Kurgi dar, jeigu ne ten, sutiksime besišypsančius žmones, pasisveikinančius – „Kon‘nichiwa“!
Japonija domiuosi jau daugiau nei dvejus metus. Žydinčios vyšnios man kelia tikrą nuostabą. Šie medžiai visos šalies gyvenime turi svarbią vietą. Hanami – taip vadinama sakurų žydėjimo šventė. Sakurų žydėjimas Japonijoje prasideda sausį, o pasibaigia gegužės vidury. Tas laikotarpis yra lankomiausias turistų. Stebuklingas metas, kai, rodos, visas pasaulis apgaubtas rožiniais ir baltais vyšnių žiedlapiais. Ši šalis turi daug sodų, o lankomiausi iš jų yra Hirosaki parkas, Arashiyama, Chidorigafuchi, Yoshinoyama ir Himeji pilis.
Valentino diena – visų vyrų diena. Taip taip, tai tiesa. Šią dieną moterys vyrams dovanoja šokoladą. Bet nenusiminkime, moteriškos lyties atstovės, kadangi kiekvienais metais kovo 14 dieną, per „Baltąją dieną“, mes pasikeičiame vietomis ir tie vyrai, kurie per vasario 14 dieną gavo šokolado, šią dieną dovanoja moterims baltą šokoladą. Taip pat populiaru dovanoti baltą apatinį trikotažą, gėles ir papuošalus.
Kaip bebūtų skaudu, bet keli elementai iš Japonų kultūros prarado savo vertę arba beveik išnyko. Moterys baltais dažytais veidais, raudonomis lūpomis, vilkinčios sunkiu, apie 20 kg sveriančiu kimono, yra vadinamos Geišomis. Išvertus iš Japonų kalbos, žodis Geiša reiškia menininkę (jap. 芸者geisha: gei – menas + sha – žmogus). Šias neįtikėtino grožio moteris dar galima sutikti Tokijuje, Kiote ir Osakoje. Mūsų nuostabai, šios moterys valdo bene visą pasaulio meną. Moka šokti, dainuoti, groti įvairiais instrumentais, yra išmokytos arbatos ruošimo ceremonijos, puokščių darymo meno, poezijos ir literatūros.
Apie jų gyvenimą gali sužinoti iš knygų, filmų, pasakojimų. Mane pačią sužavėjo Japonų rašytojos Mineko Iwasaki knyga „Geišos gyvenimas“, gausi senų fotografijų, prisiminimų ir pergyvenimų, ji leidžia iš arčiau susipažinti su Japonijos kultūra.
Svarbiausios religijos Japonijoje yra budizmas ir šintoizmas. Nors daugelis japonų nepriskiria savęs vienai konkrečiai religijai, šalyje galima sutikti ir krikščionybės, induizmo, islamo, judaizmo, sikizmo ar riūkiū religijos atstovus. Pagoda – tai daugiaaukštės, bokšto formos šventyklos. Daugelis pagodų buvo statomos ne tik religiniais tikslais, bet ir teritorijų apžvalgai. Iš pradžių jie buvo statomi mediniai, bet laikui bėgant pradėta statyti iš akmens, kadangi juose laikomi vertingi budistiniai raštai.
Atbusti, praregėti ir nušvisti – Budos vardo reikšmė. Budizmas Japonijoje atsirado VI amžiuje. Šiais laikais ši religija baigia išnykti Japonijos gyvenime. Dzen vienuoliai prarado svarbą šioje šalyje. Dabar dzen praktikuojama ne dėl budistinio nušvitimo, o dėl asmens tobulėjimo. Jeigu domiesi budizmu, 
paskaityk Takuano Soho knygą „Nesupančiotas protas“. Ji yra išskirtinė tuo, kad rašytojas sugebėjo sujungti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: dzen mokymus ir kovos meną. O Jurgos „Tibeto mandala“ galėtų būti budizmo įvadas kiekvienam lietuviui.
Turime didžiuotis tais, kurie padeda plėstis Japonijos kultūrai mūsų šalyje. Lietuvoje vyksta įvairaus pobūdžio Japonijos mėgėjų susitikimai ir renginiai. Japonistikos klubas „Hashi“ buria tuos, kurie norėtų išmokti japonų kalbos ir organizuoja įvairius renginius.
Japonijoje jau nuo XX amžiaus pradėta eksperimentuoti su animacijos technika. Osamu Tezuka, kitaip vadinamas anime ir Manga dievu, yra šiuolaikinių anime filmų pradininkas. Seniausias anime buvo parodytas dar 1917 metais. Tai buvo dviejų minučių klipas apie tai, kaip samurajus tikrina savo kardą. Anime personažai išsiskiria didelėmis, neproporcingomis veidui akimis, įvairių spalvų ir formų plaukais, o kojos ir rankos nėra proporcingos liemeniui. Šio žanro mylėtojai buriasi, rengia susitikimus ir linksmai praleidžia laiką bendraminčių rate.
Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta kelių dienų renginys „Anime naktys“. Interneto svetainėje Animenights.lt gali sekti visas naujienas, susijusias su šiuo renginiu ar dalyvauti įvairiuose konkursuose. Visą naktį anime mėgėjai žiūri naujausius filmukus, dalyvauja įvairiuose konkursuose, o dieną juos laukia cosplay pasirodymai ant scenos, kiekvienas taip pat turi galimybę sudalyvauti juose ir pats.
.jpg)
Akimirkos iš 2011 metų Japonijos kultūros festivalio „Now Japan“ . Nuotr. J.Kembrytės
Vilniuje taip pat vyksta anime mėgėjų susitikimai, kitaip tariant, anime peržiūros. Jie rengiami kas antrą šeštadienį Planetariume. O čia yra internetinis adresas, kuriame galėsite sekti visas TOKI organizacijos naujienas.
Peržiūrų metu rodomi įvairaus žanro anime filmai, o pertraukos metu vyksta meditacija, Sega turnyras, karaoke, stalo žaidimai ir dar daugiau. Turėjau galimybę paimti interviu iš šitų anime susitikimų pradininko Valdo Markevičiaus.
Anime susitikimų ir veiklos organizavimo pradininkas Vilniuje Valdas Markevičius
Jau labai seniai užsiimate šia veikla. Kaip viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Iki tol, kiek esu girdėjęs, Vilniaus jau buvo anime klubai, kurie gyvuoja ir iki šiol. Bet 2008 –ieji jau buvo ypatingi metai, kai aš pirmą kartą nuėjau į Cosplay, kurį surengė KOI komanda, man ten pasiūlė būti Alukardu (senas ir labai galingas vampyras). Tada netgi nepagalvojau, kad sėdėsiu būtent dabar ir čia. Susipažinau su KOI organizatoriumi, tuo metu tai buvo Jevgenij Melnik, vienas iš pirmųjų Cosplay konvencijų organizatorius.
Jam padedant ir pradėjau organizuoti anime susitikimus. Rengėme orientacinius žaidimus, susirinkdavo apie 50 žmonių. Pastebėjome, kad žmonės renkasi, juos tai domina, todėl mūsų veikla plėtėsi. Tuo metu neturėjome netgi pavadinimo, bet galiausiai viena anime mėgėja pasiūlė man suburti klubą. Nuo tada mūsų komanda vadinosi VAMO (Vilniaus anime meetų organizacija), o mes pradėjome organizuoti susitikimus jau labiau orientuodamiesi į šią veiklą. Esame pelno nesiekianti organizacija ir siekiame sutraukti žmones, kuriuos vienija panašūs interesai.
Kiek girdėjau, jūsų veikla kažkuriam laikui buvo sustojusi. Dėl ko taip atsitiko?
2009 metais supratome, kad mūsų veiklai trūksta taip vadinamų prieskonių, kai veikla prarado šviesiąją pusę, prasidėjo nesutarimai tarpusavyje. Po tam tikrų įvykių viskas tiesiog baigėsi ir VAMO klubą oficialiai uždariau.
Betgi ši organizacija vėl pradėjo veikti? Kas jus tam paskatino?
Kai, metaforiškai sakant, galų gale išsiblaiviau, pagalvojau, ką aš savo gyvenime darau? Kur viskas dingo? Juk visi tie prisiminimai, nostalgijos – jos liko praeityje. Tuo, kuo aš visą gyvenimą norėjau užsiimti, tas, kas mane iki šiol traukia ir dėl ko aš čia dabar sėdžiu, jau liko praeityje, tai dingo. Galiausiai nutariau visa tai atgaivinti.
Tačiau veikla nebūtų atgijusi, jeigu ne mano kolega Elidijus Byčius, kuris pritarė tam, kad jis dabar organizuotų susitikimus, kaip aš tai dariau šešiolikos metų. Taigi gavus tą pritarimą surengėme pirmą susitikimą. Tai buvo praeitais metais. Iš tikrųjų susirinko nemažai kolektyvo, septyniasdešimt žmonių, kas, pirmam susitikimui, iš tikrųjų yra nemažai. Vyko lauko veikla ir peržiūros Fluxus ministerijoje. Mūsų veikla vėl sustojo, bet tik trumpam laikui (nuo 2011 metų vasaros pabaigos iki sausio mėnesio), nes turėjome ieškoti naujų patalpų. Galiausiai radome, o tai yra Planetariumas – idealiausia vieta, ką gali gauti anime mėgėjai.
Gal jau turite planų ateičiai?
Tikrai norime plėstis su savo veikla ir nesustosime ties peržiūromis ar orientaciniais žaidimais, tiek veiklos užsiėmimais lauke, bet dar mąstome daryti mini konvencijas, taip pat ir stovyklavietes ar įdomesnes iškylas, kad visus galėtume ištempti iš miesto kažkur į gamtą pakvėpuoti grynu oru.
Ar domitės ir pačia Japonija, ar tik anime?
Mes ne tiek propaguojame pačią animaciją, kiek skatiname žmones domėtis ir kitomis kultūromis, o Japonija ir būtų ta šalis, aplink kurią visa mūsų veikla ir sukasi, kartu tai yra ir mūsų pagrindinis pomėgis.
Gal turite pažįstamų Japonijoje, kurie jus palaikytų ar remtų?
Turime vieną gerą draugą, tai Shinya Kimura, kuris yra Japonijos ambasados sekretorius. Jis yra tas vienintelis žmogus, kuris yra su mumis ir su kuriuo galime bendrauti tarpusavyje. Daugiausia santykius palaikau su žmonėmis, kurie užsiima panašia veikla Lietuvoje.
Ar dalyvaujate dar kokiuose nors renginiuose, susijusiuose su Japonija?
Aš asmeniškai – taip. Dalyvauju įvairiuose renginiuose, jeigu yra proga ir galimybė ten apsilankyti. Vienas iš renginių, tai „OTAKA dienos“, festivalis, kuris vyksta Forum Cinemas kino teatruose, taip pat „Anime nights“, kurios yra rengiamos Kaune, Cospalay renginiuose, taip pat kiek galiu leisti sau apsilankyti su ta kultūra susijusiuose renginiuose.
Tai visą gyvenimą sieji su Japonija?
Jeigu kalbėti apie mano asmeninį gyvenimą, tai Japonija būtų kaip pomėgis, o mano visas gyvenimas yra linkęs ir orientuotas tiktai į dvasinius dalykus. Tai kas man aukščiau, nei šis materialus pasaulis galėtų man pasiūlyti ką nors kitą.
