Rasa Barčaitė
Prieš išsiruošdami į savo 9 mėnesių kelionę po Rytų, Centrinę ir Pietų Afriką, Diana Suneson ir jos sužadėtinis australas Christopheris Lethborgas gyveno ir studijavo Vilniuje. Vieną dieną pora netikėtai nusprendė nusipirkti nebrangius bilietus į Afriką ir iškeliauti metams. Nusprendė, nusipirko ir pernelyg nieko neplanuodami išvyko. Su nedideliu pluošteliu pinigų, entuziazmu ir noro pilnomis kišenėmis…
Keliautojai susipažino prieš ketverius metus, kuomet australas Christopheris keliavo po Europą. Pačios Dianos gyvenimo istorija irgi nestandartinė: dar būdama maža kartu su šeima persikėlė gyventi į Švediją ir ten baigė mokyklą. Vėliau mergina iškeliavo į Didžiąją Britaniją, tačiau lietuviškos šaknys po metų ją parvijo atgal į gimtinę, kur mergina baigė bakalauro studijas. Tačiau Lietuva buvo tik dar vienas kelionių etapas Dianos gyvenime, kuris jai suteikė daug žinių apie šalį, kurią ji paliko maža. Interviu su Diana buvo neįprastas ne vien todėl, kad bendravome elektroniniu paštu, bet ir todėl, kad tuo metu keliautojai buvo apsistoję pirmykščiame Afrikos genties kaime, kur interneto ryšys buvo ypač permainingas, o karštis tiesiog nepakeliamas.
Pasiruošimas į Afriką
Pirmiausia rūpėjo paklausti, kaip kilo mintis išsiruošti į šią ilgą ir sunkią kelionę. Pasak Dianos, sprendimas keliauti buvo priimtas spontaniškai. Pora netikėtai atrado labai pigius bilietus į Nairobį ir… juos užsisakė, pernelyg negalvodami, ką daro. „Toks impulsyvus mūsų poelgis tikrai ne pirmas. Kelionės į Indiją ir Islandiją vyko tokiu pat principu. Neplanuotos kelionės dažniausiai būna pačios geriausios, nes nežinai, ko tikėtis“, – pasakoja Diana. Tik likus keletui dienų iki skrydžio į Afriką, keliautojai suvokė, kokia svarbi ir ypatinga bus ši kelionė.
Nepakartojamas saulėlydis Afrikoje.
Pasiruošimas kelionei buvo minimalus. Baigę studijas jaunuoliai keletą mėnesių sunkiai dirbo, kad susitaupytų pinigų. Žinių apie Afrikos šalis jie, atrodo, turėjo užtektinai, tačiau nuvykę į Nairobį suvokė, kad jų supratimas apie Afriką buvo pernelyg naivus ir vakarietiškas.
„Dabar galime tvirtai pasakyti, kad tokioms kelionėms nepadės pasiruošti niekas, nes kiekvienam keliautojui tokia patirtis yra visiškai skirtinga ir individuali. Afrikoje neįmanoma nieko nuspėti. Pavyzdžiui, traukinių ir autobusų tvarkaraščiai, kurie Vakaruose kaip ir tikslūs, Afrikoje visai kitokie. Autobusas išvažiuoja tik tada, kai yra prikraunamas tiesiogine to žodžio prasme keleivių. Jei tikiesi, kad į 14 vietų autobusą tilps 14 žmonių, tenka keliauti su mažiausiai 20“, – pasakoja Diana ir priduria, kad kelionėse jiems labai padėjo „Lonely Planet” kelionių gidas.
Dareda, Tanzanija.
O kaip psichologijos studijos ir žinios, ar jos padėjo kelionėje (Diana baigė psichologiją Vilniaus Universitete)? Pasak merginos, visiškai nesvarbu, kokias psichologines teorijas tu išmanai, jei nemoki tų žinių panaudoti realiame gyvenime. Tačiau tarpkultūrinės psichologinės žinios šiek tiek padeda lengviau suvokti to krašto žmones ir jų poelgius: „Pavyzdžiui, toks paprastas dalykas kaip laikas Vakaruose ir Afrikoje suvokiamas skirtingai ir sukelia tarp vietinių bei keliautojų didelių nepatogumų bei konfliktų. Reikia suvokti, kad Afrikoje laikas skaičiuojamas rytu, pavakare, vakaru, naktimi. Ir jei bandysite tuos laiko matavimus paneigti, nes tiesiog tuo nieko nepasieksite“.
Kongas.
Nepigi šalis keliauti
Pasak keliautojų, Afrika nėra labai pigus žemynas keliauti. Kainos skiriasi priklausomai nuo šalies – kuo piečiau, tuo brangiau, o pagal kainų santykį jos labai panašios į vakarietiškas. Todėl keliautojams buvo sunku įsivaizduoti, kaip žmonės gali išgyventi su tokiais mažais atlyginimais – paprastai uždirbama 50–100 JAV dolerių per mėnesį.
„Sutikome daug turistų, kurie pasakojo, kad Afrika irgi jiems per brangi. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Zimbabvė, Botsvana, Namibija ar Pietų Afrika yra tikrai puikiai išsivysčiusios ir kartais net nerasi skirtumo tarp jų ir tavo gimtosios šalies ekonomikos. Žinoma, yra kaimų ir miestų, kuriuose padėtis išties prasta, o atskirtis tarp vargšų ir turtingųjų išties didelė“, – pastebi Diana.
Kaip jiems pavyko turint tiek mažai pinigų išsilaikyti net metus? Pasak Dianos, keliaudami jie apsistodavo pas svetingumo klubo „Couchsurfing“ narius. Tai išties nepakartojama patirtis – pabendrauti su vietiniais, tiesiogiai pažinti jų kultūrą ir aplankyti vietas, į kurias joks turistas nepatektų. „Nors viskas priklauso nuo žmogaus poreikių. Kai kurie turistai per mėnesį Afrikoje sugeba išleisti tiek, kiek mes per metus,“ – pastebi Diana.
Kenija.
Autostopo Afrikoje ypatumai
Christopheris ir Diana Afrikoje ne tik naudojasi viešuoju transportu, bet ir daug keliauja autostopu. Pasak Dianos, jie jaučiasi ramūs su vairuotojais, kurie juos paima, tačiau ne visada saugūs dėl paties vairavimo ypatumų. „Didžiausia problema visoje Afrikoje yra vairavimas išgėrus. Girti vairuoja ne tik paprasti, bet ir viešojo transporto vairuotojai. Be to, vairuotojai nejaučia pareigos prisisegti saugos diržus, pamiršta apie saugų greitį ar leistiną vežti žmonių skaičių viešajame transporte“, – pabrėžė keliautoja.
Ne visose Afrikos šalyse įmanoma važinėtis pakeleivinėmis mašinomis.
Pagrindinė Kongo gatvė.
Pavyzdžiui, Rytų Mozambiko pakrantėje užtenka palaukti vos keletą minučių, tuo metu Namibijoje „pagauti“ mašiną dykumos viduryje yra tikrai sudėtinga. „Taip pat labai svarbu klausyti vietinių informacijos, nes kai kuriose vietose apskritai nerekomenduojama keliauti autostopu, o Pietų Afrikoje mes net neplanuojame to daryti, nes tai viena pavojingiausių vietų pasaulyje. Ten turistams net neleidžiama važiuoti viešuoju transportu, nes tai pernelyg pavojinga, tad ką jau kalbėti apie pakeleivines mašinas“, – pasakoja Diana.
Himba
Turbūt pati įsimintiniausia poros kelionė buvo pas Namibijos šiaurėje gyvenančius Himba genties narius. Šios genties žmonės vis dar gyvena pirmykštėmis sąlygomis ir panašių genčių šiais laikais beveik neišlikę.
„Mes turėjome unikalią galimybę keletą dieną pas juos apsistoti ir pajausti genties kasdieninį gyvenimą, kuris visiškai skiriasi nuo mūsų“, – dar šiveižius įspūdžius pasakoja Diana. Himba genties kaimas yra viduryje miškų, toli nuo civilizacijos. Kaime labai svarbią vietą užima ugnis, kuriai žmonės meldžiasi, kai susergama, kai išteka, ugnies meldžiama gero gyvenimo, kai gimsta vaikas, prašoma šventos ugnies suteikti vaikui gerą vardą ir panašiai.
„Himba genties gyventojai yra labai atviri ir ne tokie suvaržyti kaip mes. Genties moterys pastoja ir gimdo nesusituokusios, turi vaikų nuo skirtingų vyrų. Iš esmės jie gali elgtis kaip nori tol, kol jų genties vadas yra tuo patenkintas. Gentyje santuokos – retenybė, tačiau jei himbietis išties įsimyli, tuokiasi“, – priduria Diana.
Genties gyventojai negali kasdien maitintis mėsa, todėl pagrindinis jų maistas – kukurūzai. O geria jie dažniausiai gyvūnų kraują, sumaišytą su pienu. Taip pat nesunku pastebėti, kad šios genties gyventojai neturi keturių priekinių dantų – tai meilės karvėms išraiška, nes šie gyvūnai taip pat neturi apatinių dantų. Todėl kai vaikui sukanka 11 metų, jam dantys pašalinami.
Konfliktai ir pavojai
Pasak Dianos, Afrika nėra pats ramiausias pasaulio žemynas, ir keliautojai suprato, kad situacija ten gali radikaliai pasikeisti per keletą dienų be jokio įspėjimo. „Atvykome į ramią ir taikią Keniją, bet per keletą dienų čia viskas pasikeitė. Buvo pagrobta keletas turistų, kai kurie iš jų nužudyti. Tuo metu buvome netoli šios įvykio vietos ir turėjome skubiai iš ten išvykti“, – apie patirtus sunkumus pasakojo Diana, kuriai apsilankymas viename pavojingiausių pasaulio miestų – Kongo Respublikoje esančioje Gomoje – taip pat buvo kupinas išbandymų.
Namibija.
Kaip keliautojams pasakojo vietiniai, mirties jie nebijo: „Mes negerbiame savo gyvybių, pavojus, sklindantis iš aktyvaus vulkano ir ežeras, kuris gamina mirtinas dujas, yra mums kaip žaidimas“.
Svarbiausia – nepamiršti pozityvumo
Straipsnio pabaigai paprašėme Dianos duoti keletą patarimų tiems, kurie norėtų pakartoti poros kelionę arba bent jau patirti ką nors panašaus. „Jei nuspręsite keliauti į panašias kaip mes vietas, nepamirškite „pasiimti“ pozityvaus mąstymo ir lankstumo įvairiose situacijose. Visuomet būkite atviri naujoms patirtims ir prisiminkite, kad tai, kas Jums atrodo logiška, neatrodys logiška afrikiečiams“, – pabrėžia Diana ir prideda, kad labai svarbu kelionei pasirinkti tinkamą pakeleivį, nes keliaujant su juo teks praleisti 24 valandas per parą.
Kenija.
Taip pat ji teigia, kad keliaujant viskas priklauso nuo asmens poreikių ir norų. Jei norite keliauti tikrai pigiai – rinkitės Indiją, kur pragyvenimas ir maistas per dieną kainuoja vos keletą dolerių.
Jei norite save išbandyti sunkesnėse kelionėje – Afrika tam puikiai tiks. Pietų Amerika taip pat visai lengva šalis kelionei, tačiau ten keliaujant reikia bent minimalių ispanų kalbos žinių, kad pažintum šią šalį visiškai pilnai.
Beje, Diana ir Christoperis Afriką palieka po keleto mėnesių ir tada 3 mėnesius blaškysis po Europą. O po to? „Po to, matyt, nauji nuotykiai“, – nusišypso Diana.
Daugiau apie poros keliones rasite čia.
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas gegužės mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema SUPERHEROJAI, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:
Superherojai pagal iškvietimą
Visur ir viską spėjantis herojus Laurynas
Fotografės D. Pinzon modeliai – meksikiečiai imigrantai
Komiksas – Eplmenas gelbsti hipsterius
Pavaišink superherojų arbata
„Laikas.lt“ viršelio užkulisiai arba Supermenas fotostudijoje OKTO
P. Židžiūnas – kaip tavo savo gyvenimo superherojumi?
Filmai apie superherojus: nuo Betmen’o iki Robocop’o
Debesų sklaidymas, prikėlimas iš mirusiųjų ir kitos jogų galios
Pavasariškas Kauno gatvių podiumas (Foto)
„Downhill“ – intensyvus dviračių sportas
Masažas. Atsakymai į kylančius klausimus
Talentų bankas. „Dizaino savaitgalis“ – loftų gyventojams ir svečiams
Astrologinės gegužės mėnesio prognozės – Herojiškumas
