„Talentų banke“ – įkvepianti futbolininkės Kotrynos istorija (Foto)

Laikas.lt

Šiandien „Talentų banke“ – futbolininkė Kotryna, kamuolį spardžiusi net berniukų komandoje.

Iš pradžių mergina dienas leisdavo savo tėčio, bokso trenerio, sporto salėje, ir netroško nieko kito, kaip boksuotis. Tačiau jos pasirinkimas tapti profesionalia boksininke nesulaukė tėvų pritarimo. Kadangi mažame miestelyje, kaip sako pati mergina, trūko veiklos, teko išbandyti ir dainavimą, ir floristiką, ir šokius, net plaukimą. Kol ji vieną dieną, prieš šešerius metus, su drauge nenusprendė apsilankyti futbolo treniruotėje. „Kamuolio spardymas į sieną su berniukais buvo kasdienybė dar vaikystėje ieškant veiklos“, – sako Kotryna, kuriai susidomėjus futbolu teko nusivilti, nes sužinojo, kad jų miestelyje mergaičių futbolo grupės tiesiog nėra…

^{Kotryna – 10-tas numeris}

Jonavos kultūros ir sporto centras tada Kotrynai ir jos draugei davė mėnesį laiko surinkti 20 mergaičių, norinčių lankyti futbolo treniruotes, tik tuomet suteiksią trenerį ir stadioną: „Ieškoti norinčių žaisti futbolą merginų sekėsi tikrai sunkiai, nes vien vyraujantis stereotipas apie kreivas žaidėjų kojas, daugelį baidė. Tačiau galiausiai mums pavyko.“ Tačiau Kotryna komanda džiaugtis ilgai negalėjo, nes merginos, neišlaikiusios kantrybės ir ištvermės bandymų, byrėjo viena po kitos… Tada treneris Vytautas Stanevičius pasiūlė Kotrynai prisijungti prie jo treniruojamų berniukų 1994/1995 metų grupės. Ir ji nedvejojusi sutiko. „Nemeluosiu, buvo be galo sunku, nors berniukai priėmė labai draugiškai“, – prisipažįsta visiškai „žalia“ atėjusi į grupę, kuri jau treniruojasi ilgus metus, ir tapusi viena iš berniukų Kotryna.

Merginai tuomet buvo 14-iolika. Netylančios aplinkinių kalbos, kad toks amžius nėra tinkamas pradėti kažko siekti, ir, kad futbolas – ne mergaitėms, nesumažino sportininkės ryžto. Ji gyveno futbolu: nuo pat ryto ligi vakaro dirbo, siekdama kuo greičiau pasivyti berniukus, nes labiausiai bijojo būti kliūtimi komandai… Toks entuziazmas neliko nepastebėtas ir ji sulaukė pasiūlymo prisijungti prie Ukmergės moterų futbolo klubo „Textilitė“. Tai, kaip sako pati mergina, buvo antroji jos išsipildžiusi svajonė: „Sunku net nusakyti būseną, kai išeini į aikštę ir grojant Lietuvos himnui kojos tiesiog dreba, tai toks pat nuostabus jausmas, kaip ir užsikabinti prizinius medalius.“

Dabar Ukmergės klubas „Textilitė“ trečius metus iš eilės yra prizininkės Lietuvos moterų futbolo A lygoje. Tačiau, pasak Kotrynos, viskas nėra rožėm klota. Būta nesėkmių ir akimirkų, kai norėjosi viską mesti. 2009 m. lūžęs riešas nesutrukdė merginai atstovauti Lietuvos rinktinę Baltijos šalių čempionate – ji nusiėmė gipsą ir keliavo į aikštę. Užburtas ratas kartojosi kiekvieną vasarą: 2010 m. lūžo čiurna, 2011 m. trauma ir operacija. Kai bendraamžiai ėjo linksmintis, Kotryna spardė stadione kamuolį. Neretai išgirsdavo žmones juokaujant, kad kamuolys – jos geriausias draugas. „Visa tai išugdė mano charakterį ir suteikė pačias laimingiausias gyvenimo akimirkas“, – užbaigė savo pasakojimą mergina, visai neseniai, kaip savanorė, prisijungusi prie judėjimo „Moterys už futbolą“.