[-[0]-]
Elektroninių knygų atsiradimas tikrai padarė didelį perversmą pasaulyje. Tačiau kiek kartų straipsnio autorė bandydavo suvokti, kodėl ji niekada neskaitys elektroninių knygų, tiek kartų draugai jai beveik įrodydavo, kad ji tiesiog per sena naujovėms (nors 30-ies metų pakopos dar neperžengta), arba tingi priimti naujoves (irgi tikėtinas variantas).
Kaip viename tinklaraštyje rašė HemlockMan, jis jau seniai nebeperka laikraščių, visą spaudą skaito interneto puslapiuose. Tačiau kodėl to paties negalėjo padaryti atsiradus elektroninėms knygoms? Pasak rašytojo, jis suvokė, jog žinias internete skaito labiau objektyvias, kitaip nei laikraščiuose, kurių negali nusipirkti ir perskaityti visų, o internete gali atrasti daugybę šaltinių, kurie tą patį įvykį aprašo skirtingai, tad pats gali susidaryti norimą vaizdą ir nuomonę. Lygiai dėl tos pačios priežasties HemlockMan nusprendė nežiūrėti televizijos. O su knygomis skirtingai, nes nuėjęs į jų parduotuvę gali pats išsirinkti iš daugybės siūlomų variantų ir žinai, kad kiekvienoje iš jų rasta tiesa ir žodžiai nėra propaganda, o visai kitas, fikcijų pasaulis.
Pateikiame 10 priežasčių, kodėl mes (aš) niekada nepirksiu ir neskaitysiu (net ir nemokamų) elektroninių knygų. Kiekvienam šios priežastys skirtingos, tad galite jomis pasidalinti komentaruose.
O Jūs, skaitote popierines ar elektronines knygas?
- Tikrose knygose gali paslėpti savo paslaptis. Kad ir seną meilės laišką, pirmosios meilės padovanotą rožės žiedą, kuris dabar džiūva puslapiuose. Knygoje gali paslėpti netgi savo iPodą, kuris ten saugiai jausis ir nebijos smarkių dūžių. Popierinės knygos pačios savaime yra kaip paslaptys, kurias pirkai ar gavai dovanų nuo ypatingų žmonių ir ypatingose vietose.
- Popierines knygas gali skaityti traukinyje ar autobuse ir visi matys, ką skaitai. Ir ne iš snobiškumo, ar iš noro pasirodyti, kokias kietas knygas turi. Pamenu, kažkada važiavau troleibusu ir pamačiau merginą, skaitančią tą pačią knygą, kaip ir aš kažkada, ir kuri man paliko gilų įspūdį. Nesusilaikiau neužkalbinusi ir nepaklaususi, ar patinka knyga. Pagaliau, skaitydamas knygą viešajame transporte savotiškai ją ir reklamuoji. Skaitydamas viešoje erdvėje sukuri savotišką ramybės oazę. Gal ir skamba labai poetiškai, bet knygų graužikai autobuse man visuomet sukurdavo ypatingą aurą, kuri pamažu nyksta, todėl ji tapo dar ypatingesnė.
- Gali išmesti nepatikusią knygą pro langą. Pripažinkite, kartais tikrai norisi tai padaryti, kai knyga yra išties bloga. O su elektorinine knyga to nepadarysi.
- Knygos – puiki kambario puošmena. Tikrai, kambarys, papuoštas margiaspalvėmis knygomis, atrodo daug gražiau. Atėję į svečius ne vienas iš mūsų pirmiausia einame prie knygų lentynos ir apžiūrime jos turinį. Svečiuose rastos knygos netgi duoda naujų temų pokalbiams.
- Knygų parduotuvės. Neapsakomas jausmas, kuomet po darbo dienos užeini į parduotuvę ir vartai naujas ar senas knygas. Ir matai krūvą žmonių, darančių tą patį. Neapsakomas jausmas yra užeiti į padėvėtų knygų parduotuves ir užuosti jų kvapą ir keletą valandų kapstytis patiriant atradimo džiaugsmą.
- Kvapas. Kvapas yra vienas geriausių dalykų, kuris bent jau straipsnio autorę verčia skaityti tikras knygas.
- Tavo pastebėjimai. Tikrai, ne vienas iš mūsų mėgsta knygoje pažymėti patikusias citatas, vietas. Ypač smagu, kuomet skaitai kitų paskolintas knygas ir pažymėtos vietos padeda atkreipti dėmesį į nepastebėtus dalykus.
- Popierinę knygą gali aplieti vandeniu, elektroninės nelabai (hm, na realiai gali, bet po to iš jos liks elektronika, nebetinkama skaityti).
- Kaip jaučiamės perskaitę popierinę knygą? Pavartome dar kartą, ir jaučiame perskaitymo malonumą, knygą padėdami į lentyną. Su elektroninėmis knygomis to niekada nebus. Jose visos knygos turi tuos pačius formatus, šriftus. Jokio išskirtinumo, tik strandartinės raidės.Jei skaitytume tik elektronines knygas, pasaulis taptų pilkas ir nuobodus, susidedantis iš tų pačių dalykų, praradęs lietimo pojūtį.
- Ir pagaliau, kas svarbiausia, popierinės knygos turi dvasią.
