Nuotr. [-[0]-]
Erika Vyšniauskaitė
Keturios dienos pripildytos nesibaigiančios muzikos, šokančių žmonių, plačių šypsenų, karščio, šokoladinio įdegio, nuostabios gamtos, vandens ir sausumos pramogų – štai taip atrodė ilgasis vasarotojų ir melomanų savaitgalis greta Zarasų esančioje Dūburio ežero saloje. Liepos 5–8 dienomis čia vyko jau devintasis alternatyvios elektroninės muzikos festivalis „Tundra“, sutraukęs margaspalvę publiką, pradedant sunkiosios elektronikos garbintojais, baigiant ramybės gamtos prieglobstyje ieškotojais.
Žemės ir dangaus dievybės
Keturi muzikos dievai
Techno,
Bass,
Psy Trance ir
Chill Out pasirūpino visais melomanais, suvienydami per šimtą gyvų muzikinių pasirodymų, kurių gretose puikavosi tokie vardai, kaip „Kangding Ray“, „Fairmont“, „Casual Violence“, „Steve Rachmad“, „Kryptic Minds“, „Bong-Ra“, „Fanu“ bei daugelis kitų.
Kiekvieną skirtingos scenos pasirodymą iliustravo milžiniškos mėnulio formos projekcijos, kuriose akimirksniu mainėsi muzikines kompozicijas papildantys vaizdai. Mažiausia – Bass erdvė buvo apgaubta žvilgančio metalo dekoracijomis, Psy Trance zonos gerbėjų drabužiai švytėjo nuo ultravioletinių šviesų blyksnių, o Techno sceną saugojo masyvus plieninis voras, virš publikos galvų sumezgęs didžiulį voratinklį, pro kurį puikiai matėsi žvaigždės. Be viso to, danguje visas keturias naktis švietė nuostabaus grožio mėnulis, pamažu iš pilnaties virstantis į delčią – rodos, gamta ir muzika alsavo vienu ritmu.
Pramogos tarp žemės ir vandens
Kiekvieną ankstyvą rytą – jau nuo pat septintos, gaivinančią nakties šilumą keisdavo kvapą sulaikantis karštis, šoktelėjantis gerokai virš 30 laipsnių. Naktinėtojai trumpam pasislėpdavo palapinėse, o šiek tiek numigę mirkdavo skaidriame ežero vandenyje ar sūpavosi tradiciniuose
Chill Out erdvės hamakuose.
Nepabūgusiems rekordinės kaitros, turėjo puikią galimybę dalyvauti paskaitose, išmokti masažo pradmenų, ryškinti nuotraukas, lankstyti origami, gaminti aitvarus ar tiesiog apsipirkinėti, kiek širdis geidžia – pradedant aksesuarais, baigiant drabužiais. Trokštantiems ekstremalesnių pokyčių į pagalbą atskubėjo tatuiruočių meistrai, kirpėjai ir afrikietiškų kasyčių pynėjai.
Gamtosauga ir techniniai nesklandumai
„Jau penkerius metus puoselėjame ekologiškumo tradicijas, skatiname festivalio dalyvius ir svečius tausoti aplinką, kurios prieglobstyje ilsimės ir šėlstame, – prieš renginį žiniasklaidai sakė „Tundros“ sumanytojas Aivaras Ustinavičius. Šiais metais aplinkosauga buvo skatinama paprastomis, tačiau gana veiksmingomis priemonėmis: į bilieto kainą buvo įtrauktas penkių litų užstatas, kuris buvo grąžintas po renginio, pristačius pilną šiukšlių maišą, nemokamai išduotą atvykus. Rūkalų mėgėjams išdalintos peleninės, primenančios laboratorijos menzūrėles, ne tik atliko savo funkciją, bet ir tapo tikru festivalio atributu.
Kalbant apie saugumo jausmą, masinėse susibūrimo vietose norisi matyti pakankamas apsaugos pajėgas. Šįkart „Tundroje“ apsaugos darbuotojai pasitiko tik prie įvažiavimo į festivalio teritoriją, vienas kitas palapinių miestelyje kartkartėmis pravažiuodavo motociklu, taip pat po vieną ar du tarnybine apranga vilkintį vyruką buvo galima aptikti greta scenų. Iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti, jog teritorija yra praktiškai nesaugoma, tačiau nei matyti, nei girdėti apie bent minimalius incidentus neteko visas keturias dienas. Rodos, atmosfera buvo visiškai taiki. Teko girdėti, jog tiems, kurie įsigijo elektroninius bilietus arba turėjo elektroninius kvietimus ir mėgino į festivalio teritoriją patekti nuo 4 iki 9 valandos ryto, reikėjo laukti už apsaugos vartų. Pasak apsaugos darbuotojų, šios valandos – poilsio laikas, kai techniškai neįmanoma nuskenuoti bilietų.
Bene kiekvienam vasarotojui iškilo elementarus klausimas – o kur rasti biotualetą? Pastarieji buvo išrikiuoti pačioje teritorijos pradžioje – kitose vietose jų matyti neteko. Nors organizatoriai pasisako už gamtos puoselėjimą, šiukšlinių galėjo būti ir daugiau. Taip pat, rodos, buvo „pataupyta“ organizuojant lauko kavinių stalų apšvietimą: naktinėtojai spaudėsi prie vieno ar dviejų apšviestų stalų, nes kiti tiesiog skendėjo tamsoje.
Tiesa, šie minimalūs nesklandumai nesugadino nuotaikos – festivalio dalyviai ir svečiai šoko nuo iki paryčių, dienomis mėgavosi gamtos ramybe ir tikrai dėkojo ne tik muzikos dievams – oras visas keturias dienas buvo geriausias kokį galima turėti šią lietuvišką vasarą – svaiginantis karštis, nė menkiausio debesėlio ir nė lašo lietaus!
Festivalio apžvalga papildyta fotogalerija. Nuotraukų autorius – [-[0]-]
