Grupės „Akvarium“ lyderio Boriso Grebenščikovo kuriama muzika skirta tikrai ne tik vyresniajai kartai. Ir rusų kalbos visai nebūtina mokėti, kad pajustum jo koncertuose skleidžiamą magiją. Čia užtenka tik klausytis… Visu tuo buvo galima įsitikinti vakar „Ūkio banko“ teatro arenoje vykusiame akustiniame B. Grebenščikovo koncerte.
Daug pavasario, daug egzotikos ir dar daugiau geros nuotaikos pasitiko sausakimšą salę B. Grebenščikovo gerbėjų. 58 metų muzikantas, kaip visada, atrodė nepriekaištingai ir ekstravagantiškai. Ramus ir tuo pačiu linksmas, lyg rytų išminčius, įsitaisęs ant minkštos pagalvėlės tarp spalvotų gėlių, žalios lapijos, su arbatos puodeliu – B. Grebenščikovas mėgavosi atliekama muzika.
.JPG) |
 |
Dar prieš koncertą su juo rengtame interviu muzikantas minėjo, kad „galiausiai jam atsirado galimybė pagroti gitara“. Na, ir pagrojo – dvi valandas. Koncerto pertrauka buvo skirta atsakymams į žiūrovų klausimus. Per pirmąją dalį visi norintieji ko nors paklausti B. Grebenščikovo metė į dėžutę ant lapelio surašytus klausimus. Jam dar tik pradėjus skaityti, ko jo klausiama, salė jau kartu su atlikėju visu balsu kvatojosi. Apskritai roko legenda vadinamo B. Grebenščikovo bendravimas su publika priminė susitikimą su senu draugu pasėdėti prie vyno taurės skambant puikiai muzikai.
B. Grebeščikovas viename raštelyje perskaitė jį nuo 5 klasės įsimylėjusios gerbėjos klausimą „ar į Vilnių jis atvyko su žmona“. Muzikantas nesutrikęs visiems pristatė pirmoje eilėje sėdinčią savo žmoną ir pasakė, kad meilė labai gražus jausmas.
.JPG) |
.JPG) |
Jausmų įvairovės koncerte tikrai netrūko. Didžiulį jų pliūpsnį suteikė scenos kraštuose įsitaisę muzikantai. Turint komandoje tokį perkusininką, kokį turi B. Grebenščikovas, galima apskritai koncerto metu padėti gitarą ir išeiti parūkyti. Senai teko matyti tokia energija trykštantį ir su tokia šypsena grojantį žmogų. Kai kurių jo demonstruotų instrumentų pavadinimų daugelis tikriausiai nebuvo net girdėjęs. Nuolat keičiamų ritmikos instrumentų garsai veikė tarsi burtai.
Dar buvo dūdelė, gražių pianino melodijų… O sugrojus paskutinei dainai, visi esantys salėje atsistojo ir garsiais plojimais, trypdami kojomis ragino muzikantus grįžti į sceną. Pridurti tikriausiai daugiau nieko ir nebereikia. Gal tik tai, kad vakar nebuvusieji kartu, dar turi galimybę sudalyvauti B. Grebenščikovo kūrybiniame vakare, vyksiančiame šiandien Kaune.
