Search Results for: "Kavos draugas"
Sinoptikams prognozuojant karščiausią vasarą pateikiame vienuolika šaltos kavos receptų kurie net ir tvankiausią vasaros dieną padės atsigaivinti bei kartu pasikrauti energijos vasariškoms pramogoms ar atsakingoms akimirkoms darbe.
Tolygiai plintančiai kavos kultūrai auga ir vieno regiono ar ūkio kavos populiarumas, tačiau šiandien kavos mišiniai – vis dar bene labiausiai paplitusi šio gėrimo forma. Dažnai pasigirsta nuomonės, kad kavos mišiniais gamintojai bando maskuoti prastos kokybės kavą. Tiesa, būtent šiuo būdu lengviausia paslėpti kavos defektus, bet kartu galima sukurti ir išrankiausius gomurius palepinsiantį gėrimą.
Sausakimši specializuoti kavos namai, miestu žingsniuojantys žmonės su kavos puodeliu rankoje, spalvingi termosiniai kavos puodeliai, mašininiai kavos aparatai. Visa tai – plintančios kavos kultūros apraiškos. Turbūt kiekvienam teko girdėti šią savoką, tačiau retesnis kuris žino apie espreso kavos subtilybes bei su ja siejamos kultūros apraiškas.
Apie šokoladą visuomet sklandė šimtai mitų. Ypač merginų tarpe: „šokoladas baisiai storina!“, „šokoladas yra pats kaloringiausias maistas!“, „nuo šokolado dygsta spuogai!“ ir taip toliau. Nesakau, kad juose nėra tiesos, ir juo labiau nedrįstu teigti, jog šitoje savo rašliavoje pati neprimeluosiu! Straipsnį parašiau prisiskaičiusi įvairiausių tekstukų (ačiū Delfi, Alfa ir mamos knygelei su nuplyšusiu viršeliu). Jų dėka sau įrodžiau, ir noriu įrodyti kitiems, paprastą dalyką – jei skanu, tai ir valgyk!
Indų ploviklio buteliuką rastume kone kiekvienoje virtuvėje. Jie padeda nuo indų pašalinti maisto likučius, riebalus ir kitus nešvarumus.
Neretai šios priemonės griebiamasi ir kitose situacijose: norint išplauti riebalų dėmes iš audinių, gaminant muilo burbulus vaikams, plaunant riebaluotas rankas ir pan. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta medikų raginimai nepiktnaudžiauti šia priemone.
Dermatologų teigimu, didžiausią neigiamą poveikį indų plovikliai daro žmogaus odai. Žmogaus oda sudaryta iš epidermio, tikrosios odos ir poodžio.
Dėl vienos labiausiai paplitusių odos ligų – dermatito (kai būna pažeidžiamas epidermio sluoksnis) – medikai kaltina ir indų ploviklius.
Mat alerginį – kontaktinį dermatitą sukelia tam tikri dirgikliai: kai kurie augalai, tam tikros kosmetikos priemonės ir ypač buitinė chemija. Indų plovikliai riebalus pašalina ne tik nuo indų, bet ir nuo rankų. Taip ilgainiui nusilpsta apsauginis odos sluoksnis ir kyla alerginė reakcija. Tačiau tai nereiškia, kad nėra išeities.
Pagrindinė taisyklė norint saugiai naudotis indų plovikliais – reikia mūvėti pirštines. Taip pat jokiu būdu negalima naudoti indų ploviklio vietoj rankų muilo.
Pasaulyje pastebima tendencija, kad indų plovikliai naudojami nepagrįstai dažnai ir per didelėmis dozėmis. Užsienyje ypač paplito įvairūs judėjimai už ekologiškus produktus namų apyvokoje. Šios idėjos plinta ir Lietuvoje. Pateikiame kelis patarimus, kuriuos pritaikius buityje galima atsisakyti indų ploviklių naudojimo.
Mikrobangų krosnelės vidines sieneles neretai tenka šveisti šiurkščia kempinės puse naudojant daug indų ploviklio, o riebalai ir nešvarumai vis tiek lieka.
Lengvesnė išeitis – į atvirą indą, skirtą mikrobangų krosnelėms, įpilti vandens, į jį išspausti vienos citrinos sultis, įstatyti indą į krosnelę ir pašildyti iki užvirimo. Išėmus indą su vandeniu visus nešvarumus bus nesunku pašalinti paprasta, minkšta šluoste.
Puodus ir keptuves valyti galima naudojant actą, vandenį ir sodą. Išpylus riebalus ir išvalius maisto likučius, puodą, kuris nėra itin nešvarus, galima išvalyti kempine įpylus karšto vandens ir įbėrus sodos.
Po to indą reikia perskalauti švariu vandeniu. Itin nešvarų puodą ar keptuvę patartina valyti apipurškus actu ir užbėrus soda. Reikėtų palaukti keletą minučių, o po to nuvalyti kempine ir nuskalauti.
Soda taip pat tinka šalinti arbatos, kavos ar kitų dažančių produktų atspalvį nuo šviesių indų. Tokius indus reikia nuskalauti karštu vandeniu, tuomet užberti sodos, patrinti kempine ir vėl nuskalauti.
Medinių įrankių, indų, pjaustymo lentelių taip pat nereikia plauti indų plovikliu: pakanka juos nuskalauti karštu vandeniu, tuomet įtrinti gabalėliu citrinos, palaikyti keliolika minučių ir vėl nuskalauti.
Neverta pirkti ploviklių, skirtų sidabriniams stalo įrankiams. Sidabras veikiamas oro keičia spalvą, todėl neretai tokius įrankius prieš dedant ant stalo tenka šveisti specialiais valikliais.
Tai nėra būtina. Sidabrą itin gerai valo pomidorų padažas. Tereikia pripilti dubenėlį tokio padažo, jame keliolika minučių palaikyti sidabrinį gaminį, jei yra raižinių ir smulkių detalių, patrinti senu dantų šepetėliu. Po to įrankius kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, kad neliktų pomidorų padažo likučių.
Ekologiško indų ploviklio galima pasigaminti iš muilo riešutų. Įdėkite 12–15 nesmulkintų muilo riešutų lukštų į 2 litrus vandens, supilkite į puodą storu dugnu ir kaitinkite iki užvirimo.
Uždenkite dangčiu ir 30 minučių virkite ant nedidelės ugnies. Palikite pastovėti per naktį. Kitą dieną pakartokite: kai užvirs, ant lėtos ugnies virinkite 30 minučių. Skysčio spalva turi būti sodriai auksinė. Skystis yra universalus: jis tinka ne tik indų plovimui, bet ir įvairių paviršių valymui.
Taip pat indus galima plauti iš Lietuvoje augančio vaistinio putoklio šaknų pagamintu plovikliu. Reikėtų sudžiovinti ir sutrinti šio augalo šaknis, tuomet išvirti ir nukošti. Nuoviras tinka plauti indams.
Nesvarbu, kokias – ekologiškas ar įprastines – priemones naudojate, nepamirškite saugoti savo rankų. Po darbo jas reikėtų pamaitinti šilto aliejaus vonele.
Jei naudojate chemines priemones, būtina mūvėti pirštines. Svarbiausia – įvairius ploviklius, valiklius ir kitas priemones naudokite tik tuomet, kai jų iš tiesų reikia, kai negalima apsieiti su karštu vandeniu ir kempinėle. Alternatyvūs valymo būdai namų ruošą paverčia nepavojinga sveikatai veikla.
Daugelio rytas prasideda nuo kvapnios, garuojančios kavos puodelio, kuris padeda greičiau pabusti ir suteikia energijos naujai dienai, tačiau net ir kasdien kava besimėgaujantys tiki gajais mitais apie šį gėrimą – pabandykime juos sulaužyti.
Vienas pirmųjų klausimų renkantis kavą – ar ji nėra rūgšti. Prekybininkų teigimu, 7 iš 10 perkančių kavą pirmiausiai teiraujasi būtent apie tai, tačiau ekspertai sutaria, kad ši skonio savybė vienareikšmiškai nėra siejama su blogu kavos skoniu. Tad ar tikrai geriamą kavą galima apibrėžti vadovaujantis vien šiuo skonio aspektu?
Ar teko kada susimastyti, kokia kavos dozė yra mirtina, ar girdėti, jog Džordžas Vašingtonas išrado tirpią kavą? Galvojate, jog kavoje be kofeino jo iš tiesų ten nėra? Kavos pasaulyje glūdi daugybė įdomių istorijų bei mitais virtusių pasakojimų, kurie neretai nustebina.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis vokiečių kareivių kartu su savimi nešiodavosi nuo ekipiruotės neatskiriamą daiktą – kavamalę. Kavamalė buvo maža, pritaikyta transportavimui. Plieninė dėžutė su rankena ant viršaus ir talpa apačioje buvo pritaikyta greitam sumontavimui ir išmontavimui vietoje. Europiečių meilė kavai buvo tokia stipri, kad pasibaigus karui atsiradęs metalo trūkumas nesustabdė kavamalių ir skrudintuvų gamybos. Sprendžiant metalo trūkumo klausimą – dalis amunicijos būdavo išlydoma ir perdirbama į kavos gaminimo prietaisus.
Tikriausiai sutiksite – žmonės, atvirai pasakojantys apie save ir savo gyvenimą, kur kas greičiau pelno mūsų pasitikėjimą nei mįslingos personos, po devyniais užraktais saugančios tik joms žinomas paslaptis. Vis dėlto: kokia porcija atvirumo yra gerai, o kokia gali padaryti meškos paslaugą mums patiems?