Search Results for: "National Geographic Lietuva"
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.
Šį penktadienį, rugpjūčio 27 d., prekyboje pasirodys naujausias, dvyliktasis „National Geographic Lietuva” žurnalo numeris, išleistas 17 500 egzempliorių tiražu. Lietuviška legendinio žurnalo „National Geographic” versija, rinkos tyrimų duomenimis, per metus subūrė beveik 90 tūkst. ištikimų skaitytojų ratą ir tapo vienu populiariausių kiekvieną mėnesį leidžiamų žurnalų Lietuvoje.
Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.
Kas sieja Daniją, Kosta Riką ir Singapūrą? Šių valstybių gyventojai jaučiasi saugūs, jaučia prasmę ir gyvena taip, kad patirtų kuo mažiau įtampos ir daugiau džiaugsmo. Žurnalas „National Geographic Lietuva“ lapkričio numeryje žvelgia į laimingiausiomis vadinamas šalis ir jų gyventojus bei išveda laimės formulę.
Netikrų naujienų (angl. fake news) amžiuje klausimas, kodėl žmonės meluoja ir kodėl mes taip noriai patikime melu, tampa vis svarbesnis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama paauglystėje, tačiau bent kartą per dieną sumeluoja pusė visų 9–60 metų amžiaus žmonių. Apie melo priežastis ir pasekmes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.
Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai.
Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
Visi nešiojame mums prilipdytas etiketes. Malonias – „dosnus“, „linksmas“, „sumanus“ – nešiojame išdidžiai. Skaudžiosios gali tapti našta visam gyvenimui. Etiketę, kuri prilimpa labiausiai ir, be abejonės, daro didžiausią įtaką, daugelis gauna vos gimę: „Berniukas!“ arba „Mergaitė!“ Šiandien įsitikinimai apie lytį keičiasi iš esmės, vien ko vertas faktas, kad feisbukas leidžia pasirinkti iš daugiau kaip 50 terminų lyčiai vartotojo profilyje nurodyti. Kaip tik dėl to žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio numeryje kalbama apie lytį: moksle, socialinėse sistemose ir civilizacijose įvairiais laikotarpiais.
Gyvačių karaliai valdė didžiausią ir galingiausią majų karalystę, bet iki 2000 metų, kai sunkiai įžengiamose Gvatemalos džiunglėse archeologai atkreipė dėmesį į besikartojantį išsišiepusios gyvatės motyvą, apie juos iš esmės nieko nebuvo žinoma. Gyvačių karalystė nebūtų atrasta, jei ne archeologų – senuose, džiunglių augalija apžėlusiuose akmenyse įžvelgusių vos matomus ženklus – pastabumas, leidęs pamatyti tai, kad buvo nematoma. Apie tai, ką iš atskirų detalių sudėliojus majų imperijos istoriją atskleidė šis atradimas, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.
Pensilvanijos universiteto Šėjaus akių instituto klinikos mokslininkė Džina Benet (Jean Bennett) atsargiai tikisi, kad elementarus genų sukeitimo metodas, kurį jį išrado ir jau išbandė realiems pacientams, gali pasiteisinti gydant įvairias aklumo formas. Aklumo gydymui šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą. Nors laiko lieka nedaug, tačiau medicinos pažanga yra didžiulė, – įrodo žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje publikuojamas straipsnis.