Search Results for: "atvirukai"
Žinoma, visada smagiau dovanų gauti kažką, ką artimas žmogus ne nenusipirko, o sukūrė savo rankomis. Visgi kartais tokia valia fantazijai gali šiurpinti šeimą ir linksminti visus likusius…
Šiandien turizmo industrija neša milijoninį pelną, kurortiniai miestai gana sėkmingai konkuruoja vienas su kitu dėl kiekvieno skanesnio kąsnelio „turisto“, kuris tik ir laukia, kai galės palikti savo pinigėlius išsirinktame rojaus kampelyje. Įvairūs lankstinukai, kelionių žurnalai, agitaciniai šūkiai, akcijos ir kiti šiuolaikiniai klientų pritraukimo triukai šiandieniame, sparčios informacijos sklaidos amžiuje, palengvina vilionių meną, o ir kitos šiuolaikinės galimybės suteikia kur kas daugiau galimybių keliauti. Štai pažvelgus į 6-ąjį dešimtmetį, galima pamatyti itin žavingų atvirukų bei lankstinukų gundančių atvykti į vieną ar kitą rojaus kampelį. Vis tik, tarp gausos žavių, spalvingų ir meniškų, randama ir tokių, kurie šiuolaikinius turistus, galėtų tik atbaidyti nuo kelionės to krašto link.
Šį penktadienį miesto šviesas įžiebsiančiame festivalyje „Loftas Fest“ gražių daiktų mylėtojus kvies dizaino paviljonas. Jame įsikurs beveik pusšimtis mados bei dizaino objektų kūrėjų. Tarp jų – daugybė naujų, dar negirdėtų lietuviškų vardų, svečiai iš madingiausių Rygos butikų, kultinių batelių „Melissa“ parduotuvė ir dar daug mados laimikių. „Loftas Fest“ dizaino paviljonas veiks visą festivalio savaitgalį pradedant penktadienio vakaru.
Kalėdos – viena laukiamiausių švenčių visame pasaulyje. Kiekviena šalis turi savų kalėdinių ritualų, tačiau daugybė tradicijų visame pasaulyje yra labai panašios – nudžiuginti artimuosius kalėdiniu atviruku, papuošti eglutę ir laukti raudonu kostiumu vilkinčio Kalėdų Senelio. Vis dėlto greičiausiai nedaugelis susimąsto, kad šie mums puikiai pažįstami kalėdiniai atributai turi savo prasmę ir priešistorę. Todėl prieš pasineriant į daugeliui malonius šventinius rūpesčius, siūlome susipažinti su įdomiausiais faktais apie Kalėdas.
Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.
Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.
Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.
P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!
Artinasi vis niūresni ir šaltesni rudens vakarai, tad daugelis iš mūsų pasivaikščiojimus parkuose iškeis į jaukias akimirkas prie kavos puodelio su knyga rankose. Ką skaityti, kad laikas maloniai tirptų vaizduotėje? Šį kartą, artėjant „Vilniaus knygų festivaliui“, laikas.lt kalbina e. parduotuvės artbooks.lt projektų vadovę Margaritą Jablonskają.
Vasara – metas kuomet kaip niekad daug švenčių. Nespėjame skaičiuoti savaitgalių, o įprasti darbo dienos vakarai virsta nesibaigiančiais susitikimais su artimaisiais ar kolegomis.
Socialinio tinklo „Flickr Commons“ bendruomenė švenčia savo 5-ąjį gimtadienį. Ta proga buvo išrinktos populiariausios penkių metų laikotarpio nuotraukos iš šios internetinės svetainės kolekcijos, kurią sudaro ir asmeninės nuotraukos, ir žymių žmonių fotografijos ar įsimintini istorijos momentai. Winstonas Čerčilis, Elvis Presley, Ričardas Niksonas, JAV prezidentas Ruzveltas, Stalinas, Albertas Einšteinas ir kiti žymūs istorijos veikėjai atsidūrė tarp tų, kurie buvo dažniausiai apžiūrinėjami internautų per šiuos penkerius metus.
1908 m., kai fotografijos menas dar buvo neišaugęs iš vystyklų, fotografas Williamas Martinas ėmė leisti atvirukų seriją, pavadintą „Tall Tale Postcards“. Juose buvo vaizduojamos vietoje galvijų į turgų traukiančios milžiniškos žąsys, didžiules žuvis į krantą viliojantys žvejai, rąsto dydžio kukurūzų burbuolę apdirbantys ūkininkai ir t.
Suaugusįjį galima atpažinti pagal tai, ar informacija jam svarbesnė už pateikimą: vaikystėje atsisakydavome skaityti knygą be paveikslėlių, šiandien gi iliustracijų mums gali ir nebūti. Kita vertus, jos veikia mus net mums nežinant: žvelgia į mus iš plakatų, žurnalų puslapių, knygų viršelių, sukeldamos estetinę euforiją, o kartais net prašydamos priglausti už simbolinę sumą. Iškalbingomis iliustracijos tampa profesionalų dėka, o šie, transliuodami idėjas per darbus dažniau pasako daigiau, nei pokalbio metu. Štai ir iliustratorės Kotrynos Žukauskaitės darbai kalba patys – už save ir už autorę.