Search Results for: "filmai visai šeimai"

19-ajį „Kino pavasarį“ pasitinkant: dvejuose miestuose – 247 filmai

19-ajį „Kino pavasarį“ pasitinkant: dvejuose miestuose – 247 filmai, susitikimai su kūrėjais ir intriguojantys naktiniai seansai

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pristatė vieną laukiamiausių kino renginių Lietuvoje. Kovo 20–balandžio 3 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiantis festivalis šiemet žiūrovams parengė įspūdingą programą, kurioje kino mylėtojai ras žymiausių užsienio kūrėjų naujausius darbus, garsiausius metų debiutus bei lietuviško kino naujienas.

IMDB geriausiai įvertinti 2011 metų filmai

IMDB geriausiai įvertinti 2011 metų filmai

Rasa Barčaitė
2011-ieji artėja į pabaigą ir pats laikas pristatyti metų kino derlių, kurį įtakinga tarptautinė filmų bazė IMDB pagal savo prisiregistravusių narių vertinimus suskirstė į Top 10.

IMDb šiuo metu turi virš 100 mln. registruotų vartotojų, todėl galime teigti, kad sudarytas topas yra pakankamai objektyvus ir atspindi masinį skonį.
10. „Iksmenai: pirma klasė“ (X-Men: First Class)

„Iksmenai: pirma klasė“ – tai penktoji „Iksmenų“ serijos juosta, tapsianti pirmąja iš ateityje planuojamos nufilmuoti trilogijos apie Iksmenų priešistorę. IMDB vartotojų komentaras: „Filmas siūlo krūvą siurprizų, daug veiksmo, užpakalių spardymų, specialiųjų efektų, humoro… Tai geriausia komiksų knygos ekranizacija šiais metais“.

9. „Žmogus pakeitęs viską“ (Moneyball)

Kaip teigia filmų platintojai, tai protinga, komiška, komplikuota ir giliai jaudinanti drama vaizduoja tikrovišką šiandieninio sporto veidą, mums menkiau pažįstamo žaidimo užkulisius ir gudrią komandos formavimo strategiją, kurią galėtų adaptuoti krepšiniui ar futbolui lietuviškų komandų vadovai.

Filmo scenarijų pagal tikrais įvykiais paremtą 2002 metų istoriją ir bestseleriu tapusią Michaelo Lewiso knygą parašė patyrę Holivudo profesionalai Stevenas Zaillianas („Oskaro” premija už „Šindlerio sąrašą”) ir Aaronas Sorkinas („Oskaro” premija už „Socialinį tinklapį”). Kaip teigia IMDB vartotojai, tai turbūt geriausias iki šiol sukurtas filmas apie beisbolą. Ir net nesidomint šia sporto šaka, filmas patiks savo idėja ir gerais aktoriais.

8. Tarnaitė / The Help

Filmo veiksmas vyksta prie Misisipės upės, 1960-taisiais metais, kur pietų valstijų mergina grįžta po koledžo ir nori tapti rašytoja, bet pasirenka pirmajam interviu dvi juodaodes moteris tarnaites… Mergina net nenumanė, jog Eibilin ir Mini gyvenimo patirtis tokia skaudi, o abi moterys vos prabilusios sugeba pravirkdyti dangų ir prajuokinti akmenį…

Kaip teigia IMDB vartotojai, tai nepaprasta istorija, kuri verta dėmesio ne vien todėl kad pastatyta pagal labai populiarią to paties pavadinimorašytojos Kathryn Stockett knygą, bet ir dėl nepakartojamų aktorių: Viola Davis, Emma Stone, Octavia Spencer, Bryce Dallas Howard and Allison Janney…

7. Mapetai / The Muppets

Ketinama nugriauti legendinę Mapetų kino studiją, valdomą aktorės Rashidos Jones. Padedamas savo kambarioko, mapeto Voltero, Garis ir jo draugė Merė ryžtasi surinkti visus Mapetus, kuriuos likimas išbarstė po visą pasaulį ir sukurti pasirodymą, turėsiantį išgelbėti studiją nuo griūties. Legendiniai Mapetai privalo nupūsti dulkes nuo savo kostiumų ir įrodyti, jog vis dar šį tą sugeba. Pasak IMDB vartotojų, šis filmas tikrai vertas dėmesio ir netgi priligsta pirmajam legendiniui Mapetų filmui.

6. 50/50

Adamas yra 27 metų jaunuolis, sužinojęs apie žiaurią diagnozę – jis serga retos formos vėžiu. Su draugų, šeimos ir vėžio centro pagalba Adamas sužino apie tikrąsias ir svarbiausias gyvenimo vertybes. Filmas paremtas tikra istorija. IMDB vartotojai teigia, kad tai atviras ir gilus filmas, kuris tikrai ne depresiškas, kaip gali pasirodyti iš liūdnos pagrindinio veikėjo istorijos.

5. Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 2 dalis 3D / Harry Potter and the Deathly Hallows: Part 2 3D

„Haris Poteris ir mirties relikvijos 2″ – tai paskutinis nuotykis „Hario Poterio” filmų serijoje. Nekantriai lauktas filmas yra antroji iš dviejų pilno metražo filmų dalių. Didingame finale mūšis tarp gėrio ir blogio jėgų burtininkų pasaulyje perauga į visuotinį karą. Dar niekuomet ant kortos nebuvo pastatyta tiek daug. Niekas nėra saugus. Tačiau būtent Hariui Poteriui teks paaukoti didžiausią auką nenumaldomai artėjant kulminacinei kovai su valdovu Voldemoru.

Pasak IMDB vartotojų, kad filmas – puiki H.Potterio sagos ir epochos pabaiga. Ką čia bepridursi, jaunojo burtininko gerbėjai jį išties dievina, todėl filmas ir atsidūrė Top’o viduryje.

4. Važiuok / Drive

Holivudo aktorius Ryanas Goslingas pastaruoju metu Holivude tapo populiarus. Vienas naujausių jo filmų – „Drive“, susilaukė itin teigiamų kritikų atsiliepimų. Filmo veiksmas sukasi apie Holivudo kaskadininką „laisvalaikiu“ dirbantį nusikaltėlių vairuotoju (tai yra, tuo, kuris meistriškai „išveža“ iš nusikaltimo vietos). Jis sugeba išlaikyti save paslaptyje ir visuomet atsiriboti – 5 minutės laukimo nusikaltimo vietoje, jokių papildomų užduočių, klausimų ir jokių vardų. Visas, atrodo, einasi gerai, kol jis neįsimyli moters, kurios ką tik iš kalėjimo grįžusiam vyreliui gresia rimtas pavojus…

Pasak IMDB komentatorių, tai išties gražus ir hipnotizuojantis filmas, kuriame Ryanas Goslingas idealiai atitinka savo vaidinamą tipažą. Beje, labai džiaugiamės, kad šį filmą buvo galima pamatyti ir Lietuvos kino teatruose.

3. Kovotojai / Warrior

Amerikiečių režisieriaus Gavino O’Connoro veiksmo dramoje dalyvauja profesionalūs sportininkai ir mišrius kovos menus praktikuojantys atletai (Nate’as Marquardtas, Kurtas Angle’as, Erikas Apple’as, Anthony Johnsonas, Roanas Carneiro), tad raumeningų ringo dvikovų fanai pamatys ypač autentiškai nufilmuotas ir kvėpavimą stabdančias varžybas. Tačiau emocingas filmas intriguoja ne vien tik muštynių sporto batalijomis, bet jaudinančiai paliečia šeimos pamatus ir kalba apie kertinius tėvo santykius su vaikais.

Kaip vertina IMDB lankytojai, filme puikiai išlaikomas balansas tarp dramos ir veiksmo filmų žanrų. Tai netgi labiau drama, nei veiksmo filmas.

2. Hugo išradimas (3D) / The Invention of Hugo Cabrett (3D)

Turbūt režisierius Martinas Scorsese retai sukuria blogus arba finansiškai nesėkmingus filmus. Ne išimtis ir „Hugo išradimas“ – tai nuotykių filmas visai šeimai, paremtas Briano Selznicko pasakojimu „Hugo Kabareto išradimas“ (orig. „The Invention of Hugo Cabret“). Nuostabūs efektai, pasakiški vaizdai ir pavergiantis pasakojimas apie didžiausią tikėjimą – tikėjimą svajonėmis. Ir dar 3D formatu.

Kaip teigia IMDB nariai, tai išties geras filmas, kuris įtraukia nuo pat pirmos scenos, kuomet suvoki, jog režisieriui pavyko berniuko svajonę perkelti į tikrą gyvenimą.
1. Išsiskyrimas (Jodaeiye Nader az Simin)

Sutuoktiniai Naderas ir Simina gyvena neramumų krečiamame Irane. Galvodama apie geresnes galimybes dukrai, moteris nori palikti šalį, tačiau Naderas nesutinka: jis jaučia pareigą rūpintis Alzheimerio ligos kamuojamu tėvu. Simina nenori nusileisti ir pareikalauja skyrybų. Dilema tarp pareigos tėvui ir meilės dukteriai sujaukia šeimos gyvenimą. „Išsiskyrimas“ – jaudinanti istorija, Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje laimėjusi „Auksinio lokio“ apdovanojimą.

Kaip teigia IMDB vartotojai, net sunku pasakyti, kodėl šis filmas toks geras. Ar dėl režisūros, ar dėl istorijos? Ar dėl gerų aktorių, ar dėl montažo? Turbūt dėl visko… Tiesiog labai labai geras filmas.

„Disney“ filmai bus pasiekiami per „Youtube“

„Disney“ filmai bus pasiekiami per „Youtube“

Jeigu mėgstate DISNEY kino kompanijos produkciją, turbūt labai apsidžiaugsite sužinoję, kad naujus ir jau klasika tapusius filmus galėsite pasižiūrėti „Youtube“… visai nemokamai!

Mėlynakė gražuolė Alexandra Daddario katastrofų trileryje „San Andreas“ vaidinti norėjo dėl Dwayne‘o Johnsono

Mėlynakė gražuolė Alexandra Daddario katastrofų trileryje „San Andreas“ vaidinti norėjo dėl Dwayne‘o Johnsono

Aktorė ir modelis Alexandra Daddario turi chameleono savybių. Filmai ir serialai, kuriuose ji yra pasirodžiusi, skiriasi kaip diena ir naktis. Ji kino žiūrovams geriausiai pažįstama iš visai šeimai skirtų filmų apie pusdievį Persį Džeksoną, siaubo trilerio „Kruvinosios skerdynės Teksase“, o štai televizijoje ji buvo pasirodžiusi visiškai nuoga kaip Woody Harrelsono herojaus meilužė kultiniame seriale „Tikras detektyvas“ (angl. „True Detective“).

Skaitytojų TOP komentarai (lapkričio 22-29 d.): „cia ir ateiviu rast gali :DD“

Skaitytojų TOP komentarai (lapkričio 22-29 d.): „cia ir ateiviu rast gali :DD“

Darbo savaitę baigiame geriausiais, šmaikščiausiais, kandžiausiais, keisčiausiais „Laikas.lt“ skaitytojų komentarais.

„Nežinomosios Žemės“ – vienas pirmųjų lietuvių kurtų kortų žaidimų (Interviu)

„Nežinomosios Žemės“ – vienas pirmųjų lietuvių kurtų kortų žaidimų (Interviu)

Lietuvių kortų žaidimas ,,Nežinomosios Žemės“ yra vienas pirmųjų tokio tipo žadimų kurtų mūsų tautiečių- įdomu tai, kad skirtingos taisyklių versijos suteikia galimybę puikiai leisti laiką tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Savaitgalio serialas. „Senų senovėje“ - norintiems tikėti pasakomis

Savaitgalio serialas. „Senų senovėje“ – norintiems tikėti pasakomis

Už devynių jūsų marių… Taip turėtų prasidėti pasaka, bet tikrai ne serialas. Vis dėlto šis televizijos sezonas ne vieną kūrėją paskatino idėjų semtis iš knygų vaikams, taigi pasaulį išvydo „Senų senovėje“ (angl. Once upon a time).

Kovo 11-osios šventinių renginių gidas

Kovo 11-osios šventinių renginių gidas

Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šia proga, Vilniuje ir Kaune vyks visai nemažai renginių, su kuriais ir siūlome susipažinti renginių gide.

Vilniuje

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas LR Seime

Renginys nemokamas
12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte
12.30 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose, kur ne tik pasivaikščiosime, bet ir pasidarysime trispalves vėliavėles, didesni vaikai bus pamokyti nusipinti trispalves draugystės apyrankes; piešime ir rašysime linkėjimus Lietuvai!

Vėliavos pakėlimo ceremonija

12 val., S. Daukanto aikštė
Renginys nemokamas
Vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Kariai, dėvintys atkurtą 14-ojo amžiaus Algirdo epochos valdovų rūmų sargybinių uniformą, neša žinią apie tai, kad nūdienos Lietuvos kariuomenė yra garbingos savo šalies istorijos sargai, tūkstantmetės šalies istorijos dalis.

Populiariausia paroda pasaulyje „The Human Body Exhibition“

10-22 val., PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9
Kaina – 40-55 Lt
Sensaciją mokslo ir medicinos pasaulyje sukėlusi žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibition“ pirmą kartą bus rodoma Lietuvoje. Milijonus lankytojų sutraukianti paroda „The Human Body Exhibition“ mūsų šalyje bus atidaryta vasario 17 d. Beveik 200 eksponatų ir svarbiausias anatomines žmogaus kūno dalis pristatysianti paroda pateiks unikalų trimatį žvilgsnį į žmogaus kūną ir tai, kas iš tikrųjų slypi po mūsų oda. „The Human Body Exhibition“ paroda veiks pekybos centro „Panorama“ antrame aukšte, parodos laikas ir lankytojų skaičius bus ribotas.

Muzikinis spektaklis vaikams „Geltonų plytų kelias“

12-14 val., „Keistuolių teatras“, Laisvės pr. 60
Kaina – 23 Lt
„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“

Apsilankymas Deimantų Muziejuje

10-19 val., „Deimantų muziejus“, Vokiečių g. 11
Kaina – 15 Lt
Deimantų muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus Rytų Europoje – tai unikalus brangakmenių pasaulis pačioje Vilniaus miesto širdyje.

Muziejuje naudojama garsinė ir vaizdinė medžiaga pravers deimantų paslapties šydą, pradedant neapdirbtais brangakmeniais ir baigiant briliantais paruoštais prekybai.

M.Mikutavičiaus akustinis koncertas

18 val., „Kongresų rūmai“, Vilniaus g. 6/16
Kaina – 53-93 Lt
Yra atlikėjų, kurie atrodo per švelnūs ir ramūs didelėms salėms ir triukšmingiems koncertams. Ir yra tokių, kurie atrodo pernelyg audringi, kad galėtų koncertuoti tyliai. Marijonas priklauso pastariesiems. Išgarsėjęs visuotinai dainuojamomis dainomis “Trys milijonai”, “Pasveikinkit vieni kitus” jis, rodos, sukurtas masinėms šventėms ir svaigulingoms fiestoms. Tačiau geriau su atlikėjo kūryba susipažinę klausytojai žino jo dainas, kurias galima tiesiog šnabždėti, nebijant sudrumsti ramybės.

Kovo 11-osios minėjims Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse

10 val., Tuskulėnų ritmies parko memorialinis kompleksas,
Renginys nemokamas
Dienos metu Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse lankytojai galės aplankyti koplyčią-kolumbariumą, nemokamai apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, konferencijų salėje eksponuojamą Lietuvos Respublikos Seimo parodą „Laisvės sparnai“ bei Tuskulėnų dvaro rūmuose eksponuojamą Genocido aukų muziejaus kilnojamą parodą „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“. Nuo 14 val. Memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus demonstruojami dokumentiniai filmai: 14 val. – „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje“ (rež. K. Gumbert, 2009 m., 55 min.), 16 val. – „Sovietų pasaka“ (rež. E. Šnorė, 2008 m., 85 min.).

Mes – pasaulis

13 val., „New York“, Kalvarijų g. 85
Kaina – 10 Lt
Įspūdingose muzikinėse teatralizuotose programose šeimai dalyvaus žinomi populiariosios muzikos atlikėjai, taip pat vaikų ir jaunimo muzikos bei šokių grupės iš visos Lietuvos.
Programos metu, kartu su visa savo šeima sudalyvauk ir išbandyk save be proto linksmose ir skaniose sūrio plėšymo varžybose, bei žaidimų ir užduočių maratone. Atsiskleisk kovose arba tiesiog ateik ir išsirink savo favoritus.

Sekmadienio muzika

14 val., Arkikatedra bazilika, Katedros a. 1
Renginys nemokamas
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai
Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišrus choras DOBILAS
Meno vadovė ir dirigentė GRAZINA VAISNORAITE
AUSRA LIUTKUTE (sopranas)
GEDIMINAS KVIKLYS (vargonai)

Projekto „Misija Sibiras‘11“ fotografijų paroda

13-16 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salė, Šv. Jono g. 11
Renginys nemokamas
Vasarą Tadžikistano Respublikoje ir Tomsko srityje lankęsi ekspedicijų dalyviai patys įamžino akimirkas, atspindinčias jų pastatytą kryžių, paminklo atidengimą, darbą kapinėse, nuotaikas, išgyvenimus, sunkumus, įsimintinus susitikimus su tautiečiais.

Vilniaus savivaldybės renginiai

9.00 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovos 11-ajai skirto paminklo Nepriklausomybės aikštėje.
9.20 val. Fotografo Vytauto Daraškevičiaus parodos „Į Laisvę“ Seimo parodų galerijoje ir Tautinių bendrijų namų parodos Seimo I rūmų fojė atidarymas*
12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte.
12.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
12.30–16.00 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose. Meno kolektyvų pasirodymai, parodų lankymas.
14.00 val. Šventinis koncertas Katedros aikštėje Vilniuje.
14.00 val. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Algirdo Mykolo Brazausko salėje*
17.30 val. pro atidarytus Muzikos ir teatro akademijos langus skambės muzika, bus šokama drauge su „DJ Mark Splinter”, „Tomu Boo”, „Swix”, „Vaiper Despotin”. Renginio baigiamasis akordas – drauge su maestro Vytautu Juozapaičiu bus giedama Tautinė giesmė.
Atvirų durų diena Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A)
Nuo 10 iki 18 val. lankytojai turės galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje apžiūrėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija” dalyvių piešinių parodą.

Kaune

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA

17 val., Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g.56, Kaunas
Renginys nemokamas
Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) kovo 11 d., sekmadienį, 17 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – literatūrinė muzikinė programa „Yra tiktai Tėvynė” pagal Justino Marcinkevičiaus dramas, poemų fragmentus, eilėraščius, dainas Poeto tekstais. Dalyvaus: aktorius Petras Venslovas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juchnevičiūtė-Beinorienė, Kauno valstybinio choro koncertmeisterė Beata Vingraitė, klarnetininkas Valdas Andriuškevičius.

Chorinės muzikos koncertas „Laisvės varpas“

15 val., „Tautos namai“, Vytauto pr. 79/ Kęstučio g. 1
Renginys Nemokamas
Dalyvaus mišrūs chorai „Ainiai“ (vad. Mindaugas Šikšnius) ir „Gintaras“ (vad. Jovita Kulakauskienė), vyrų choras „Perkūnas“ (vad. Romaldas Misiukevičius).

Simfoninės muzikos koncertas

17 val., Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Kaina – 13-18 Lt
XV kompozitorių E. Griego (1843-1907) ir M.K. Čiurlionio (1875-1911)
muzikos festivalis. Baigiamasis koncertas. Programje – S.Prokofjevo, J.A.Greigo, E.Griego, M.K.Čiurlionio kūriniai.

Akustinis Jazzu ir Petro Geniušo koncertas

19 val., „Gargaras“, Raudondvario kelias 101
Kaina – 23 Lt
Nepriklausomybės dienos proga publiką sušildęs įstabiu atlikėjos Jurgos koncertu Kauno „Gargaras“ jau ruošiasi ir dar vienos ne mažiau Lietuvai svarbios datos paminėjimui. Kovo 11-osios vakarą įvairialypės kultūrinės erdvės scenoje susitiks du skirtingų kartų ir muzikinių polių atstovai – pianistas Petras Geniušas ir dainininkė Justė „Jazzu“ Arlauskaitė.

Kaip prisipažįsta šiuo metu Švedijoje solinį albumą įrašinėjanti Jazzu, Nacionalinės premijos ir daugybės kitų svarių apdovanojimų laureatas Petras Geniušas – sena jos muzikinė meilė. „Kai vaikystėje pati mokiausi skambinti fortepijonu, nuolat lankydavausi jo koncertuose“, – prisimena vokalistė ir dainų autorė.

Kauno savivaldybės renginiai

10.30 val. Šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
10 val. Šv. Mišios Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A).
11.40 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Varpais skambins
J. Vilnonis.
12 val. Iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
12.40 val. Akcija „Laisvės žiedai” ir pėsčiųjų žygio pradžia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
13 val. Šventinis koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Dalyvaus Kristina Siurbytė, Egidijus Bavikinas, Simona Milinytė, grupės „UPS”, „Štai”, „Kvinta”, „Rebelheart”.
13 val. Kovo 11-osios Akto signatarų kapų lankymas Petrašiūnų ir Žemutinių Kaniūkų kapinėse.
13 val. Renginys „Mūsų gatvėj šiandien šventė!” „Girstučio” kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26). Dalyvaus šokio teatrai „Tūta”, „Gijelė”, solistai Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, aktorius Petras Venslovas.
13-17 val. 400 m2 Lietuvos trispalvės skraidinimo aitvarais akcija Nemuno saloje (esant tinkamam orui).
14 val. Chorinės muzikos koncertas „Dainuoju Lietuvai” Kauno įgulos karininkų ramovėje
(A. Mickevičiaus g. 19). Dalyvaus chorai „Indraja”, „Varpas”.
15 val. Chorinės muzikos koncertas „Laisvės varpas” Kauno kultūros centre „Tautos namai” (Vytauto pr. 79). Dalyvaus mišrūs chorai „Gintaras”, „Ainiai”, vyrų choras „Perkūnas”.
15 val. Kino filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją” seansas kino teatre „Romuva” (Laisvės al. 54). Įėjimas nemokamas.
16 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos nuleidimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
17 val. Kompozitorių E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio baigiamasis koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5). Dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistė Marina Kan. Įėjimas senjorams su pakvietimais, išduodamais Kauno valstybinės filharmonijos kasoje.
17 val. Literatūrinė-muzikinė programa „Yra tiktai tėvynė”, skirta Justinui Marcinkevičiui, Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56). Dalyvaus aktorius Petras Venslovas, solistė Giedrė Juknevičiūtė-Beinarienė, koncertmeisterė Beata Vingraitė, klarnetininkas Valdas Andriuškevičius.

Rašantys robotai - ne tik fantazijos vaisius (Video)

Rašantys robotai – ne tik fantazijos vaisius (Video)

Galbūt matėte ar dar tik laukiate, kada į mūsų kino teatrus atkeliaus naujausias amerikiečių kino metro Martino Scorsese filmas visai šeimai Hugo išradimas. Viena kertinių šios Briano Selznicko romano ekranizacijos ašių – rašyti ir piešti mokantis robotas androidas.

Filme vaizduojamo androido atitikmuo realybėje – XIX a. pr. šveicarų mechaniko Henri Maillardeto sukurtas robotas. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose, Franklino institute (Pensilvanijos valstija), saugomas androidas gali atvaizduoti keturis piešinius bei tris poemas. Nuostabu tai, jog tai nėra vienintelis toks mechanizmas Pasaulyje.

Kino inžinierių vizija:

The Automaton – Behind the Scenes from Sociates on Vimeo.

Kaip dažnai būna, realybė gali pranokti kino scenaristų išmonę, o scenaristai, savo ruožtu, patys virsti savotiškomis mašinomis.

Pirmasis rašančią mašiną sukūrė vokietis Friedrichas von Knausas, pirmasis šio mechaniko ir išradėjo bandymas 1753 m. pristatytas Prancūzijos karaliui Luisui XV nesusilaukė pripažinimo. Tiesa, tai tebuvo plunksną laikančios rankos imitaciją, tačiau po 7 metų jau kito monarcho, Šventosios Romos imperatoriui Francui Stefanui pristatytas gana netrumpą tekstą iš 107 žodžių gebėjęs sudėlioti egzempliorius. Tai buvo greičiau integruota detalė nei tikras rašantis robotas, šį nedideli trūkumą po veik 20-ies metų ištaisė vienas genialus šveicaras.

XVIII a. glūdumoje laikrodininkas Pierre’as Jaquetas-Drozas, ieškodamas papildomų pajamų šaltinio, pradėjo kurti automatizuotas lėles, tarp kurių viena įspūdingiausių – 1772 m. baigtas „Rašytojas“ dar ir šiandien stulbina savo preciziškumu ir išbaigtumu. Vos baigtas robotas tapo ypatingai laukiamu dažno Europos dvaro svečiu, kurio audiencijos su nekantrumu vildavosi karaliai bei imperatoriai iš tokių tolimų kraštų, kaip Kinija, Indija ar tos pačios robotų tėvyne laikomos Japonijos.

Tokį didelį realistiškumą mechanizmui suteikia autoriaus dėmesys detalėms: įjungus robotą šis, savaime suprantama, pirmiausia pavilgo plunksną rašalinėn, dukart nukrato ją, prideda ranką prie lapo ir prieš pradėdamas rašyti kiek stabteli. Mašinos akys seka rašomą tekstą, savo ruožtu, „rankai“ siekiant rašalinės krusteli ir galva. „Rašytojas“ galėjo perkelti ant popieriaus prieš tai užprogramuotą 40-ies simbolių tekstą, todėl kartais jis dar vadinamas kompiuterių pirmtaku.

Įdomių sprendimų netrūksta ir šiais laikais, siūlome susipažinti su keliais jų. Tekančios Saulės šalis – Japonija – nuo seno įsitvirtinusi pačiame robotų technologijų avangarde. Šitokių pasiekimų šaknys siekia 200-300 metų, kuomet tuometinio Edo periodo meistrai kurdavo automatiškai veikiančias mašinas, vadinamas Karakuri. Vienas iš nedaugelio likusių šios įspūdingos technologijos tradicijų puoselėtojų Hideki Higashino sukūrė rašančią mašiną.

Kitas meistras, prancūzas Francoisas Junodas 2010 metais plačiąjai visuomenei pristatė savo šedevrą – genialiojo XIX a. rusų poeto Aleksandro Puškino androidą, kuris savarankiškai sugeba kurti poeziją (tiesa, anglų kalba) iš 24-ų legendinio poeto kūryboje vyravusių žodžių kombinacijų, kurių galėjo būti nei daug nei mažai – 1458 skirtingi dvieiliai. Ko ne savotiška žymiojo rašytojo kūrybos apogėjų žymėjusio Boldino rudens mechaninė versija, kuri kiekvieną kūrinį dar ir pasirašo.

Jei esate užkietėjęs animacinio serialo Simpsonai žiūrovas, turbūt prisimenate epizodą, vaizduojantį cigarečių iš dantų nepaleidžiančias, be galo nervingas ir itin jautrias kritikai tekstus rašomąja mašinėle kurpiančias beždžiones. Pasirodo, matematikų, filosofų bei literatų protus ilgai audrinusi begalinio beždžionių skaičiaus teorija, teigusi, jog begalinis šių primatų skaičius per neapibrėžtą laiką būtinai perspausdins Šekspyro kūrinius, bent iš dalies, tapo ne tik teorija. Štai, prieš keletą mėnesių amerikietis programuotojas Jesse Andersonas pasauliui paskelbė, jog keletas milijonų virtualių beždžionių (kompiuterinių programų) perrašė Šekspyro poemą „Meilužio skundas“ bei nenumaldomai artėja link visų didžiojo dainiaus kūrinių surinkimo. Programoms teko užduotis be klaidų surinkti poeto kūriniuose esantį iš devynių simbolių susidedantį teksto fragmentą (norint padaryti užduotį realiai įvykdoma, buvo atsisakyta skyrybos bei tarpų tarp žodžių).

Ne tik robotams buvo bandoma įpūsti žmogiškojo genijaus liepsnelės – tuo pačiu vyko ir atvirkščias procesas, kurio tikslas buvo mechanizuoti rašymo procesą. Savotišku rašeivų krikštatėviu galime vadinti prancūzų teatro kritiką Georgesą Polti, kuris 1894 m. išleido trisdešimt šešias dažniausiai literatūroje aptinkamas situacijas analizuojančią knygą „Trisdešimt šešios draminės situacijos“, kiek anksčiau pasirodė jo, deja (o gal, ačiū Dievui), į jokią užsienio kalbą neišverstas, vėlgi trisdešimt šešis dažniausiai aptinkamus personažus aprašantis veikalas „Charakterių kūrimo menas“.

1928 m. pigių romaniūkščių rašytojas Williamas Wallace’as Cookas, išleisdamas garsiąją knygą Plotto: The Master Book of All Plots, žengė dar toliau. Ši, itin sudėtinga ir paini lektūra iš skaitytojo reikalavo ypatingo susikaupimo – galimai ties beprotybės riba balansavęs jos autorius aprašė visas, jo manymu, grožiniame kūrinyje įmanomas situacijas bei scenarijus, kurių galutinis skaičius – net 1462 galimos situacijų variacijos! Teigiama, jog pačiais produktyviausiais gyvenimo metais Cookas parašė net 54 romanus, t. y. bent vieną per savaitę. Pasakojama, kad šį vadovėlį labai teigiamai įvertino didysis saspenso meistras seras Alfredas Hitchcockas. Nors pirmasis leidimas labai retas ir brangus (naudotą knygą galima nusipirkti už maždaug 250 JAV dolerių), praėjusių metų pabaigoje pasirodęs antrasis leidimas tikrai įkandamas kiekvienam, svajojančiam apie literatūrinę srovę.

Holivudo istorijoje tikriausiai nerasite kitos figūros, kuri taip atspindėtų „svajonių fabriko“ nuspėjamumą, kaip praėjusio amžiaus pirmoje pusėje scenarijus nebyliesiems filmams rašęs Wycliffe’as Aberas Hillas. Tiesa, jis išgarsėjo ne savo kūrybiniu talentu, o bandymu mechanizuoti filmų scenarijų kūrimą, taip užkariaujant masių simpatijas. Ši idėja sugebėjo išsivystyti netgi iki scenarijus generuojančio roboto, bet apie viską iš pradžių.

1915 m. baigęs kursus Manheteno literatūros agentūroje jaunasis kūrėjas atvyksta į Holivudą. Išskėstomis rankomis niekas jaunuolio, savaime suprantama, nelaukia ir labai greit jam tenka nuryti pirmą karčią piliulę – žymaus, intriguojančiais filmais pagarsėjusio, režisieriaus Cecil B. DeMillio brolis atmetė jam siūlytą scenarijų. Argumentas? „Nėra siužeto. Kai kažkas kažko nori, bet susiduria su kliūtimis tai gauti ir bando jas įveikti.“

Išklausęs paskaitą W. A. Hillas nulėkė į knygyną, kuriame rado jau minėtą G. Polti knygą. Pamažu W. A. Hillo galvoje pradėjo rutuliotis idėja apie visų veiksmo elementų (situacijų, veikėjų…) sunorminimą, tai yra, siužeto kaip tam tikrų formulių išvedimą. Netrukus pasirodė pačio W. A. Hillo gidas „Dešimt milijonų siužetų kinui“. Šis be galo painus darbas buvo toks novatoriškas, kad nedidelė knygutė kainavo tiems laikams iš koto verčiančius pinigus – net 5 JAV dolerius. Joje buvo pateikiamos pačios įvairiausios veikėjų, aplinkos bei situacijų kombinacijos. Pažvelkite į vieną iš „formulių“ ir pasakykite, ar nieko panašaus nesate regėję kino filmuose: neteisingai kasyklos sabotavimu apkaltintas vyras + siekia pasprukti nuo jį persekiojančių nusikaltėlių + bėglį savo namuose priglaudžia vieniša moteris ir t.t..

Knygoje apstu konkretesnių patarimų: kumštynes per pirmuosius šešiasdešimt bei užsimezganti meilės intriga 150-ies juostos metrų intervale.

1931 m. spaudoje pasirodo pranešimai apie scenarijus kurpiantį W. A. Hillo robotą. Tai buvo kaip savotiškas atsakas į aukščiau minėtą Cooko knygą Plotto, turėjęs dar labiau palengvinti prie rašomosios mašinėlės susikūprinusio scenaristo dalią. Besisukančių krumpliaračių pagalba šis Šekspyro vaiduokliu pavadintas robotas neva vos per 20 minučių iš aplinkos, veikėjų ir situacijų gausybės gali suplakti kvapą gniaužiantį siužeto kokteilį. Ši iš kartono pagaminta lenta – „robotas“ – išties tebuvo vaizdingesnė ir praktiškesnė knygoje išdėstytų teorijų iliustravimo priemonė.

Žinote, kas keisčiausia? Ogi tai, kad šis dešimties milijonų scenarijų chimeros besivaikęs kinematografijos „guru“, kurio gidas tapo bene privalomu kiekvieno save gerbiančio scenaristo darbo įrankiu ir kuris tapo visų rašymo vadovėlių pirmtaku autorius vargiai gebėdavo parduoti savo rašytus scenarijus. Turbūt mes, žmonės, negalime džiaugtis menu, kuriame nesti nė lašo jį kūrusiojo sielos.

Kino kritikas L.Brašiškis: „Lietuvoje kritiškas žiūrovas dar tik bręsta“ (II dalis)

Kino kritikas L.Brašiškis: „Lietuvoje kritiškas žiūrovas dar tik bręsta“ (II dalis)

Kino kritikas Lukas Brašiškis, jau pažįstamas laikas.lt skaitytojams, sakosi nujaučiantis artėjantį idėjinį lietuvių kino sprogimą, atnešiantį daug stebinančių ir sėkmingų kūrinių. Tiesa, pasak kino kritiko, žiūrovas tam dar ne visai pasiruošęs, mat dėl nepakankamo dėmesio kino edukacijai Lietuvoje paklausesnis ne autorinis, bet populiarusis Holivudo kinas.