Search Results for: "gripas"
Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?
Išmokti atskirti šias dvi visiškai skirtingas ligas yra itin svarbu. Be recepto parduodami vaistai ir tradiciniai būdai gydytis niekur neinant iš namų bei geriant daug karštų arbatų nepadės, jei susirgote gripu. Dar blogiau, negydomas virusas gali greitai komplikuotis į kur kas sudėtingesnes ligas ar sąlygoti mirtį.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau slūgsta. Per praėjusią savaitę (vasario 14–20 d.) sergamumo rodiklis nuo 86 susirgimo atvejų per savaitę, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, nukrito iki 66 atv. / 10 tūkst. gyv.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2011 m. sezonu bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 66,1 atv./10 000 gyv. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Marijampolės apskrityje. 2009–2010 m. gripo sezono 7 sav. bendras Lietuvos rodiklis buvo 33,5 atv./10 000 gyv.
Š.m. vasario 14–20 d. laikotarpiu hospitalizuoti 249 asmenys, o prieš tai buvusią savaitę (vasario 7-13 d.) buvo hospitalizuoti 380 asmenų. Nuo sausio 1 iki vasario 21 d. laboratoriškai patvirtinta 19 mirties atvejų nuo A (H1N1) gripo viruso (visi asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina).
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, epidemija šiuo metu yra paskelbta 16 savivaldybių: Prienų rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Šiaulių miesto, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Rietavo, Joniškio rajono, Plungės rajono, Mažeikių rajono, Kupiškio rajono, Rokiškio rajono ir Jurbarko rajono.
Praeitą savaitę epidemiją atšaukė 4 savivaldybės: Kauno rajono, Kėdainių rajono, Panevėžio miesto ir Varėnos rajono. Visuomenės sveikatos centrai tai rekomendavo padaryti dar 6 savivaldybėms: Rietavo, Plungės rajono, Joniškio rajono, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir rajono.
Didžiojoje dalyje savivaldybių sergamumas mažėja, bet dar yra ir tokių, kur sergančiųjų užregistruota daugiau nei ankstesnę savaitę. Tai Molėtų, Anykščių, Pagėgių, Šiaulių, Kupiškio rajonų ir keletas kitų savivaldybių.
Daugiausiai sergančiųjų per savaitę užregistruota Marijampolės (85 atv. / 10 tūkst. gyv.) apskrityje. Mažiausiai gyventojų į medikus dėl gripo ir ŪVKTI kreipėsi Klaipėdos (30 atv. / 10 tūkst. gyv.) apskrityje.
Šiuo metu Lietuvoje yra vos 3 savivaldybės, kuriose sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis didesnis nei 100 atv. / 10 tūkst. gyv. Tai Visagino miestas (102 atv. / 10 tūkst. gyv.), Jurbarko rajonas (115 atv. / 10 tūkst. gyv.) ir Marijampolė (123 atv. / 10 tūkst. gyv.).
Daugiau apie sergamumą savivaldybėse sužinosite iš VVSPT puslapyje skelbiamo VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB) kartu rengiamo sergamumo gripu ir ŪVKTI žemėlapio.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis:
• Dauguma šalių praneša apie vidutinį ar aukštą dėl gripo ir ŪVKTI besikreipiančių į asmens sveiktos priežiūros įstaigas, asmenų skaičių. 14 Europos šalių stebima mažėjanti gripo ir ŪVKTI sergamumo tendencija.
• Registruojamas mažėjantis teigiamų bandinių, gautų iš pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos, skaičius, kuris šiuo metu siekia 43 %, kai tuo tarpu piko metu, 52/2010 metų savaitę, buvo 57%.
• Iš visų nustatytų teigiamų bandinių A tipo gripo virusas sudaro 67 % (iš subtipuotų daugiau nei 99 % sudaro A (H1N1) 2009), B tipo gripo virusas – 33 %.
• Per 6 sav. 10 šalių pranešė apie 180 sunkius ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (SARI) atvejus, dauguma šių atvejų buvo susiję su A(H1N1)2009 virusu.
• Vakarų Europos šalyse (Danija, Prancūzija, Olandija, Airija, Jungtinė Karalystė) sumažėjo sunkios formos gripo atvejų, tačiau dėl Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos šalių situacija yra neaiški, kadangi nėra duomenų apie hospitalizacijas susijusias su gripo atvejais.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 27 šalys praneša apie regioninį, 15 šalių apie visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. 18-oje šalių registruojamas didėjantis besikreipiančių asmenų skaičius. Danija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė praneša apie sumažėjusias hospitalizacijos apimtis. Dauguma sunkių gripo atvejų ir mirčių registruojama 15-64 m. amžiaus grupėje, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
• Kada skelbiama gripo epidemija?
Gripo epidemija skelbiama tada, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
• Kaip užsikrečiama gripu?
Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu (tiesioginis ir netiesioginis).
Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.
Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su sergančiais asmenimis.
Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 – 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 – 12 val.
• Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu?
Yra išskiriami asmenys, kuriems komplikacijų pasireiškimo tikimybė yra didesnė:
1. vaikai jaunesni nei 5 metai, ypatingai vaikai jaunesni nei 2 metai, tokio amžiaus vaikams tikimybė užsikrėsti gripo virusu, labai didelė;
2. asmenys vyresni nei 65 metai;
3. nėščiosios moterys;
4. sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui: astma, lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, endokrininėmis, kraujo ligomis, turintys kepenų ar inkstų sutrikimų, paminėta ir svorio įtaka. Turintiems viršsvorį asmenims yra neišvengiamos širdies ir kraujagyslių taip pat kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą gali sukelti gripo virusas.
• Kaip išvengti gripo?
Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
Gerai vėdinti kambarius;
Stengtis artimai nekontaktuoti su gripu sergančiais asmenimis;
Plauti rankas, ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko, ar po važiavimo viešuoju transportu;
Jokiu būdu neliesti rankomis akių, nosies, nes virusas per gleivinę gali patekti į organizmą;
Labai svarbu neperšalti;
Pajutus gripo simptomus jokiu būdu neiti į darbovietę, o susirgusio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą;
Jei įmanoma, į sveikatos priežiūros įstaigas ateiti iš anksto užsiregistravus.
• Jei namuose yra sergantysis gripu, jam reikia:
Dėvėti medicininę kaukę;
Čiaudint, kosint būtinai užsidengti burną nosinaite;
Naudoti vienkartines nosinaites, kad panaudojus, iš karto būtų galima išmesti (negalima laikyti panaudotų servetėlių ant stalo, kišenėse ir t.t.);
Pastoviai plauti rankas su muilu ir vandeniu, taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones.
Mokslininkai nustatė, kad užsikrėtę kiaulių gripu H1N1 žmonės įgyja ypatingą organizmo imuninį atsaką gaminti antikūnus, kurie apsaugo nuo gripo mutacijų ateityje. Šis atradimas suteiks galimybę gaminti universalią vakciną, skelbia „The Independent“.
Dalis antikūnų žmogaus organizme pasigamina tam, kad apsaugotų pagrindines kūno dalis nuo viruso ir neleistų jam veikti, ir jie išlieka tokie patys nepriklausomai nuo gripo viruso kaitos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ramina gyventojus, sunerimusius dėl vadinamojo kiaulių gripo. Gripas (A H1N1) nebėra pandeminis. Šiemet jis tapo sezoniniu, todėl nuo jo gali apsaugoti skiepai – vakcinos nuo gripo sudėtyje yra ir A H1N1 viruso antigenų.
ULAC duomenimis, Lietuvoje nustatytas pirmasis šį sezoną A(H1N1), vadinamojo kiaulių gripo atvejis. Tai praėjusią savaitę užregistravo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pirmasis šio gripo atvejis praėjusią savaitę taip pat nustatytas ir Estijoje.
ULAC visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė patvirtino, kad tokie atvejai, kai vėl nustatomas pernai pandemiją sukėlęs gripo virusas, neturėtų nei baiminti, nei stebinti. Pasaulio sveikatos organizacija pandemijos pabaigą arba popandeminį laikotarpį paskelbė 2010 rugpjūčio 10 d. Tai nereiškia, kad virusas, sukėlęs pandemiją, išnyko, jis tebecirkuliuoja, tačiau jau tapęs sezoniniu.
Pernai sirgusieji vadinamuoju kiaulių gripu, jeigu tai buvo patvirtinta laboratoriniu tyrimu, įgijo imunitetą, tačiau, jie gali užsikrėsti kitu, šio sezono virusu. Šiemet cirkuliuoja trys sezoninio gripo virusai: A H3N2, A H1N1 ir B. ULAC specialistai primena, kad vis dar galima pasiskiepyti nuo gripo. Norintieji tai padaryti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nuo A H1N1 gripo atmainos pernai gripo sezono metu Lietuvoje mirė 23 žmonės. Pastaruoju metu sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje auga. Lapkričio 29 – gruodžio 5 dienomis gripu ir ŪVKTI susirgo 50,8 iš 10 tūkst. gyventojų.
Įpusėjus rudeniui ir atšalus orams, dažnai pradedame sloguoti, kosėti, skųstis įvairiomis peršalimo ligomis. Praėjusiais metais siautėjusi gripo banga sukėlė nerimą, tačiau specialistai tikina, kad šiemet sergančiųjų bus mažiau.
Apie šių metų gripo tendencijas ir apsaugos priemones laikas.lt kalbėjosi su Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičiene. „Šiuo metu paskelbtas postpandeminis laikotarpis. Dalis žmonių persirgo gripu per didžiąją pandemijos bangą, kuri buvo praeitų metų rudens – žiemos laikotarpiu, todėl nesitikima tokios didelės sergančiųjų bangos. Viruso plitimas nebegali būti toks intensyvus kaip praėjusiais metais, kai atsiradus naujam virusui, visi žmonės yra jam imlūs,“ – ramino N. Kuprevičienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Atslūgus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, specialistai rekomenduoja pasimokyti iš net 18 mirties atvejų sukėlusios epidemijos ir daugiau dėmesio skirti profilaktikai, atidžiau stebėti savo organizmą, tinkamai gydytis ir užkirsti kelią ligos paūmėjimams ar komplikacijoms. Vaistininkų teigimu, profilaktikai bei pirmiesiems simptomams gydyti nėra būtini vaistai, taip pat puikiai tinka ir natūralios priemonės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija paskelbta Visagine, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Jurbarko rajone, Druskininkų ir Ukmergės rajono savivaldybėse.