Search Results for: "kaip apsisaugoti nuo vabzdžių"
Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Kadangi artėja vasara, jau pradedu galvoti, kaip apsisaugoti nuo visokiausių vabzdžių gamtoje (nuo uodų, erkių ir pan.) Ar ekologiška kosmetika savo kvapu nepritraukia labiau įvariausių vabzdžių? Kokias priemones rekomenduotume atbaidyti jiems?
Gamtoje mus pasitinka ne tik puikus poilsis ir ramybė, bet ir gelianti, zyzianti ir dūzgianti armija vabzdžių. Kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti jiems įgėlus? Tik natūralios priemonės!
Dažnas vaistinių lankytojas, norėdamas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų teiraujasi priemonės, kuri atbaidytų tiek uodus, tiek erkes. Sveikatos specialistai sako, kad tokių priemonių, repelentų, yra, tačiau svarbu mokėti tinkamai skaityti sudėtį arba pasikonsultuoti su vaistininku.
Tos ramios ir malonios vasaros naktys, kai atrodo viskas aplinkui nurimsta ir nutyla. Taip ir norisi plačiai atverti langus, įsileisti į namus gaivą, po karštos dienos pajusti tikrą vasaros nakties vėsos palaimą. Tik staiga kažkas pasikeičia. Pasijauti stebimas, išgirsti artėjantį įkyrų garsą, iš vienos pusės zzz, iš kitos zzz…ir pasirodo tu jau nebe vienas mėgaujiesi nakties ramybe, su tavim „maloni“ uodų kompanija. Tad ką daryti, kad nereikėtų naktį vaikyti zvimbiančių, įkyrių uodų? Patarimais dalinasi firmos „Lauresta“ rinkodaros vadybininkė Rimantė Meškytė.
Šiaurinėje Kinijos dalyje gigantiškų vapsvų pulkai mirtinai sugėlė daugiau kaip 40 gyventojų. Dar daugiau kaip 1 600 neapsiėjo be medikų pagalbos, daugiau kaip 206 atsidūrė ligoninėse, 37 iš jų – kritinės būklės, informuoja CNN. Įkandimo vietoje ant aukos odos lieka gilūs, tamsūs kulkos žaizdos dydžio „krateriai“.
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei kelionę suplanavote vėlai ir iki jos liko mažiau nei 4 sav., patariama vis tiek kreiptis į gydytoją, kadangi kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai Europos Sąjungos šalyse registruojami kasmet. Pastaruoju metu padažnėjus tarptautinėms kelionėms, bendradarbiavimui tarp šalių ir susitikimams, gali padidėti užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika.
Poliomielitas
Didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
PSO žiniomis, 2011 metais viename Kinijos regione diagnozuota 18 pirmojo tipo laukinio poliomielito viruso atvejų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad poliomielito virusas, plintantis Kinijoje, yra susijęs su Pakistane cirkuliuojančiu šios ligos atveju.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kol poliomielito virusas plinta, vykstantieji į minėtas šalis turėtų pasiskiepyti. Kūdikiai ir vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, o suaugusiems, skiepytiems anksčiau, ir besirengiantiems keliauti į endemines teritorijas, prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikio planinio skiepijimo retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX a. 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2011 metais Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metų spalio pradžioje– susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Prieš tai ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai, kurių vienas, deja, baigėsi mirtimi. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama, kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pagrindinės difterijos ir stabligės prevencinės priemonės–profilaktiniai skiepijimai. Vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, suaugusiesiems pakartotiniai skiepijimai rekomenduojami kas 10 metų. Taigi, 26 (paskutinį kartą skiepytam 16 metų) metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kas 10 metų. Norintiems vakcinuotis asmenims, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Cholera
Didžiausias choleros paplitimas registruojamas Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Šių metų žiemą prancūzui, grįžusiam iš Dominikos Respublikos, Paryžiuje diagnozuota cholera. Viešnagės svečioje šalyje metu ligonis vengė abejonių keliančio maisto ir gėrimų, neturėjo tiesioginio sąlyčio su cholera sirgusiais asmenimis, tačiau viešbutyje valgė austrių, gėrė kokteilius, kurių paruošimo sąlygos nebuvo žinomos. 2011 metais ši liga užregistruota Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O. Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, ligoniai galėjo susirgti cholera valgydami užkrėstą žuvį. Sukėlėjai nustatyti nuotekų vietose, kuriose ir buvo sugautos žuvys, vėliau naudotos maistui.
Pasiutligė
Pasiutligė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje (55 tūkst. mirties atvejų per metus). ULAC 2011 m. žiniomis, Portugalijoje buvo diagnozuotas ir laboratoriškai patvirtintas susirgimas pasiutlige. Ligonė viešėjo savo gimtojoje šalyje Bisau Gvinėjoje, kuri yra šios užkrečiamosios ligos endeminė zona. Pasiutligė yra mirtina liga, jeigu laiku nesuleidžiama šios infekcijos vakcina, o kai kuriais atvejais būtinas net pasiutligės imunoglobulinas. Tuo tarpu per pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje nuo pasiutligės mirė du žmonės.
Dengė karštligė
Per paskutinius dešimtmečius Dengė karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 2011 m. epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Dengė karštlige sirgęs vilnietis Brazilijoje buvo sugeltas uodų ir pirmuosius ligos požymius pajuto dar būdamas svečioje šalyje, tačiau medicinos pagalbos į vietinius gydytojus nesikreipė. Grįžęs į Vilnių, apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, kur jam buvo įtarta ir kliniškai nustatyta ši liga. Vokietijos Roberto Kocho institutas, atlikęs kraujo serologinius tyrimus, patvirtino Dengė hemoraginės karštligės infekciją.
Hepatitas A
Hepatitas A yra pasklidęs visame pasaulyje, ir pagal šios ligos paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika(Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerika, Azija (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europa) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija).
Vilniaus mieste 2010-2011 metais užregistruoti 8 virusinio hepatito A atvejai, du iš jų– įvežti iš Egipto ir Tadžikistano. Tačiau infekcijos šaltinis nenustatytas.
Didelę riziką susirgti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgai, o būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Užsikrėsti hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju rūkant vandens pypkę, maudantis baseinuose. Vienintelis šios infekcijos šaltinis–sergantis žmogus. Susirgti šia liga pakanka net mažos užkrato dozės. Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra vakcinacija ir higienos laikymasis.
Geltonasis drugys. Meningokokinė infekcija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmenims, keliaujantiems į egzotiškas užsienio šalis, būtina laikytis vakcinacijos rekomendacijų. Norint išvengti užkrečiamųjų ligų ir jų įvežimo iš kitų kraštų, patariama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės.
Apsikrėsti geltonuoju drugiu didžiausia rizika kyla kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir P. Amerikos šalyse. Vakcinuojant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir išvengti šios ligos įvežimo iš svetimų šalių.
Meningokokinės infekcijos vakcina privaloma piligrimams vykstantiems į Meką, keliaujantiems po Saudo Arabiją, taip pat patariama skiepytis vykstantiems į kai kurias pietuose nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, priklausančias vadinamajam „meningokokiniam diržui“ (nuo Senegalo iki Etiopijos). Vakcinuojama vieną kartą, po kurio imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimų pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitu atveju į tą valstybę gali būti neįleidžiami.
Keliaujant su mažais vaikais, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja juos papildomai vakcinuoti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Maliarija
Iš parazitinių tropinių ligų lietuviai į gimtinę dažniausiai įveža maliariją, tačiau pasitaiko ir kitų retų ligų.
Gyvybei grėsmingiausios maliarijos formos labiausiai paplitusios Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Į Lietuvą maliarija dažniausiai įvežama iš Afrikos.
ULAC duomenimis, per 2001-2010 m. dėl nereguliariai vartojamų chemoprofilaktinių vaistų, nepakankamos apsaugos nuo uodų, įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė. Praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldytas vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis metų pradžioje buvo išvykęs į Afriką, tačiau šios ligos profilaktikai vaistų nevartojo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet užregistravo maliariją jaunam vyrui, grįžusiam iš Gvinėjos. Žmonės, vykdami į didelės maliarijos rizikos šalis, turi žinoti, kad ši liga– grėsminga gyvybei liga.
Leišmaniozė
Leišmaniozė yra tropinis susirgimas, nes labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur vyrauja moskitai, pernešantys šios ligos sukėlėjus. Leišmaniozė registruojama 88 pasaulio šalyse, iš kurių–72 besivystančios. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų registruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Susirgimų leišmaniozė pasitaiko ir kai kuriose Europos šalyse–Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Įvežtinių odos leišmaniozės atvejų Lietuvoje nepasitaikė kelis dešimtmečius. Tačiau populiarėjant kelionėms į egzotiškus kraštus, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis–didėja.
2008–2009 metais nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti keturi odos leišmaniozės atvejai. Keliautojai užsikrėtė Kosta Rikoje, Peru ir Maroke. 2010 metais laboratoriškai patvirtintas dar vienas, jau penktasis, odos leišmaniozės atvejis.
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į egzotiškas šalis, derėtų pasidomėti pavojingiausiomis to krašto infekcinėmis ligomis, prisiminti jų keliamą grėsmę, išsiaiškinti vietinį sergamumą ir kaip nuo jų apsisaugoti. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų–vakcinacija. Pasiskiepyti nuo minėtų užkrečiamųjų ligų galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų kabinete.
Siekiant išvengti infekcinių ligų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių:
• vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas;
• naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias priemones–repelentus. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams;
• paplūdimiuose nevaikščioti basomis, negulėti tiesiog ant paplūdimio smėlio/žemės;
• kuo dažniau plauti rankas–prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• prieš valgant daržoves bei vaisius, juos kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• nepirkti maisto gatvėse;
• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos pirmuosius požymius (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, pageltimą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
Šiltas saulėtas vakaras, pavasariu kvepianti gamta ir… ramią atmosferą sklaidantis zvimbesys bei skausmingi įkandimai – uodai… Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, jei ir toliau šiltas dienas keis lietūs, o juos – vėl karštis, tikėtinas gausus uodų antplūdis. Nuo įkandimų apsisaugoti bus sunku.
Sukelia ne tik alerginę reakciją
Lietuvoje uodų dažniausiai baiminamasi dėl alerginės reakcijos. Po uodo patelės įgėlimo organizmas ima reaguoti į seilių medžiagą, kurią vabzdys įšvirkštė įgeldamas. Juntamas skausmas, oda parausta, patinsta, ima niežėti. Tie, kurie jautrūs vabzdžių įkandimams, šiuos simptomus gali jausti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Itin alergiškus žmones gali pykinti, kankinti vėmimas, viduriavimas, sutrikti kvėpavimas, ištikti šokas.
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, jog uodų vengti reikėtų ne tik dėl alerginės reakcijos, bet ir pernešamų ligų. „Šie vabzdžiai yra pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie įgeldami gali perduoti maliarijos, geltonosios ir Dengė karštligės bei kitų infekcijų sukėlėjus“, – pabrėžė bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vadovas–biologas Liutauras Grigaliūnas. Tyrimai rodo, kad pasaulyje nuo uodų platinamų ligų mirė daugiau žmonių nei per visus pasaulio karus.
Gelia ne visiems
Lietuvoje yra žinoma per 20 skirtingų uodų rūšių. Įdomu tai, kad uodų patelės puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė. Aukas uodų patelės randa besivadovaudamos savo uosle. Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad uodus traukia juoda, mėlyna, raudona spalvos. Geltona bei balta juos veikia neigiamai – atbaido.
1 patelė = 300 kiaušinėlių
Uodų patelėms kraujas reikalingas tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Patelė prieš nugaišdama gali padėti nuo 150 iki 300 kiaušinėlių. Pirmieji uodai pasirodo tik pradėjus tirpti sniegui. Tam, kad uodas suaugtų, tereikia 2 savaičių. Jei oro sąlygos tinkamos, jie vystosi dvigubai sparčiau ir praėjus savaitei puola gelti. Suaugę vabzdžiai puola teritoriją iki 13 kilometrų atstumu. Jie ima plisti vėdinimo angomis, šalia vamzdžių esančiais plyšiais ir kitais keliais. Patinėliai išgyvena iki 2 mėnesių, o kai kurių rūšių patelės, pasislėpusios rūsiuose, pamatuose, plyšiuose, gali žiemoti visą šaltąjį sezoną.
Kokių priemonių imtis?
Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad apsisaugoti nuo uodų yra keli būdai. Dažniausiai naudojamos priemonės – vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamos purškiamos ar tepamos atbaidomosios medžiagos, spiralės, žvakės ir kt. Deja, šių priemonių veiksmingumas trumpalaikis dėl uodų adaptacijos prie įprastų naikinimo priemonių.
„Naikinimas įprastomis priemonėmis, deja, veikia itin trumpai. Tad šiuo metu gyventojai dažniausiai renkasi kitas alternatyvas. Vienas iš populiariausių ir efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Šis preparatas skirtas tik profesionaliam naudojimui – ne gyventojams. Kenkėjų kontrolės ekspertai jais purškia nedidelius vandens telkinius, filtracijos laukus ir kitas uodų veisimosi vietas. Vabzdžius cheminėmis medžiagomis naikinti galima ir purškiant paviršius, ant kurių tupia uodai: pavėsines, lauko terasas ir kt.“, – pasakojo kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė ir pabrėžė, kad uodo lervas išnaikinti reikia iki ketvirtos jos vystymosi stadijos.
Siekiant apsisaugoti nuo uodų įgėlimų taip pat patartina dėvėti odą dengiančius drabužius, vengti vietų, kur gali veistis vabzdžiai. Be to, rekomenduotina naudoti tinklelius nuo uodų.
Kenkėjų kontrolės ekspertai gyventojus perspėja apie pavasarį bundančius kenkėjus. Prognozuojamas itin intensyvus sezonas. Didelė dalis gyventojų jau skundžiasi gana ankstyvu juodųjų skruzdžių ir uodų antpuoliu.
Šalta žiema paskatino skruzdžių aktyvumą
Oro atšilimas po žiemos miego pabudusius kenkėjus paskatino aktyviai ieškotis maisto. Dėl ilgai trukusios šaltos žiemos juodosios skruzdėlės ėmė brautis ir į žmonių būstus. Prognozuojama, kad dar didesnis jų spiečius pasirodys poravimosi metu, kai skruzdėlės kils į orą.
„Pastaruoju metu vis dažniau gauname iškvietimų dėl namus, sodus, daržus, skverus puolančių skruzdėlių. Ši problema ypač aktuali naujuose individualiuose ar kotedžo tipo namuose gyvenantiems. Statant naujus namus dažnai nepastebimos skruzdėlių kolonijos, susiformavusios šalia namo ar po žeme. Radusios progą, jos ima veržtis į būstus“, – perspėjo kenkėjų ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Žala, kurią sukelia juodosios kenkėjos, nemenka. Į patalpas patekusios skruzdės ieško saldžių maisto produktų, taip užteršdamos valgomus produktus, ir vargindamos būsto gyventojus įkandimais. Juodąsias skruzdes vilioja ir kambariniai augalai. Aplink juos kuria savo lizdus, į kuriuos nešasi maistą. Vienas iš jų – amarai, nešiojantys virusines ir bakterines ligas.
Nubudo ir uodai, musės
Dar vieni kenkėjai, tik sušilus orams, neduodantys ramybės gyventojams, – uodai ir musės. Šiuo metu telkiniuose šylant vandens temperatūrai, itin intensyviai vystosi uodų lervos. Jei vasara bus panaši kaip praeitais metais (šilta bei drėgna) galime tikėtis didžiulio uodų antplūdžio. Jau dabar nubudę uodai aktyviai skuba ieškoti maisto, kadangi patelėms, siekiančioms subrandinti kiaušinėlius, reikalingas kraujas.
„Uodai pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie perneša ir perduoda maliarijos, dramblialigės, geltonosios karštinės ir karštligės infekcijų sukėlėjus. Uodų patelės siurbia kraują, taip pasiimdamos jame esantį baltymą, reikalingą kiaušinėliams. Jau dabar pastebėję kraujasiurbius intensyviai ruošiamės ateinančiam sezonui ir tikimės padėti gyventojams kovoti su sveikatai pavojingais uodais“, – pasakojo bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vadovas–biologas Liutauras Grigaliūnas.
Anot biologo, greitu metu namuose, lauke, biuruose ims skraidyti ir musės. Specialistas įžvelgia problemą, kad gyventojai nepakankamai įvertina daromą musių žalą. Šie kenkėjai ne tik įkyriai zvimbia – jie nešioja ir daugybę žmogaus ir gyvūnų sveikatai pavojingų ligų: vidurių šiltinę, cholerą, bakterinę dizenteriją, hepatitą, akių uždegimą, poliomielitą, tuberkuliozę, vaikų viduriavimą parazitinių kirmėlių kiaušinėlius ir kt.
Musės minta labai įvairiu maistu, įskaitant žmonių, gyvūnų maistą, dvėselieną, atmatas ir ekskrementus. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų. Kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų.
„Skaičiuojama, kad už kiekvienos matomos musės yra dar 19 pasislėpusių musių. Viena musių pora gali susilaukti daugiau kaip 1 milijono palikuonių vos per šešias ar aštuonias savaites. Žmonės net nemato 95 procentų musių, kurios platina užkratą jų namuose. Vienų organizmas atsparesnis ligoms, tačiau didelė dalis žmonių kenčia nuo infekcinių ligų, patys nesuvokdami, kad jomis užsikrėtė būtent per musę“, – susirūpinęs kalbėjo biologas.
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad laiką leidžiant gamtoje labai svarbu pasirūpinti, kad maistas būtų uždengtas ir nepasiekiamas kenkėjams. Prieš rengiantis kurti stovyklavietę taip pat svarbu apžiūrėti, ar nėra netoli skruzdėlyno. Šiukšles rekomenduotina laikyti toliau nuo iškylos vietos, jos turi būti sudėtos į sandarią talpą. Be to, išvykstant patariama šiukšles išvežti, kad jos netaptų musių ir kitų kenkėjų veisimosi vieta.
Vis dar didelė dalis žmonių linkę kenkėjus naikinti įprastomis priemonėmis ir neatkreipia dėmesio, kad jos veikia itin trumpai. Be to, didelė dalis kenkėjų jau adaptavęsi prie įprastų naikinimo būdų. Norint nenukentėti nuo skruzdėlių, uodų ar musių, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis. Naikinti skruzdes ekspertai pataria purškiant patalpas, lauko erdves profesionaliam naudojimui skirtomis priemonėmis ir pabrėžia, kad labai svarbu sunaikinti pagrindinį skruzdžių lizdą. Nuo uodų apsisaugoti padeda ant pavėsinių, lauko terasų ir kitų paviršių purškiami insekticidai. Taip pat rekomenduojama išbandyti uodų lervų naikinimą, kas užkerta kelią uodų gausėjimui.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, musių išvengti padeda specialios lempos, priviliojančios ir sunaikinančios kenkėjus. Jos naudojamos gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose, gaminamos be jokių cheminių elementų, todėl nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Svarbiausia tai, kad naudojant šias lempas priviliotų negyvų vabzdžių nepatenka atgal į aplinką.