Search Results for: "kinu kalba"
Mikė – Miškinukas buvo rastas miške vėlų rudenį. Nors šiais laikais, atrodo, neturėtų niekas jau stebinti, bet keistai atrodė, toks jaukutis, draugiškas ir žaismingas naminukas miško medžių ir krūmų tankmėje. Kodėl Mikė ten atsidūrė mes nežinom, o pats pūkuotukas apie tai nekalba.
Keliomis kalbomis suregztumėte bent kelis sklandžius sakinius? Kiek iš jų mokate puikiai? Turbūt nesuklysime pasakę, jog dažniausiai žmonės neblogai būna įvaldę 2-4 kalbas. Visgi 16-metis Timas jų moka net 20! Nesuklydote – amerikietis savo mintis gali dėlioti ne tik tokiomis, kaip prancūzų, vokiečių ar rusų, bet ir, sakykime, arabų, kinų, hindi. Be abejo, nemokantiems daugelį jų sunku patikrinti, tačiau skirtingų šalių „Youtube“ komentatoriai neabejoja, šis paauglys – tikras hyper poliglotas. Kviečiame susipažinti!
Netrukus „Skalvijos“ kino centro slenkstį žiūrovai mins norėdami ne tik pasižiūrėti filmų, bet ir įgyti daugiau žinių. Kovo viduryje čia prasidės net dveji kino kursai: vieni skirti besidomintiems kino istorija, kiti – kino pasakojimo įgūdžių norintiems pasisemti pedagogams. Kursai turėtų itin sudominti tuos, kurie mėgsta ne tik pasiklausyti, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis, idėjomis, ieškoti praktinio žinių pritaikymo.
Kuomet laisvai galime skraidyti po visą pasaulį, naudojamės internetu, galime planuoti, kur gyvensime, be abejo iškyla ir svetimų kalbų klausimas. Kokių užsienio kalbų ir kaip jų mokytis? Kalbamės su poliglotu, keliautoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, filosofijos mokslų daktaru Gediminu Degėsiu.
Kinų ekonomikai klestint darosi pravartu išmokti ir šios šalies kalbą. Sakoma, jei mokėsi bent 200 ženklų, tu jau galėsi orientuotis kinų aplikoje – restorane nutuoksi apie ką rašoma meniu, ką sako gatvės ženklai ar reklamų afišos.
Norint giliau išmokti kinų kalbą, prireiks mokėti bent 1000 ženklų. Na, o jei ketinate sieti savo ateitį su šia šalimi, nusiteikite kantriai mokytis 20 000 ženklų. Na, bet viskas turi prasidėti nuo pirmosios pamokos. Metas pradėti!
Filmai-įvykiai, filmai-nuotykiai ir filmai-staigmenos: aktualiojo kinematografo iš Vokietijos, Austrijos bei Šveicarijos spektrą siūlo šiųmetės „Vokiško kino dienos“, žygį per Lietuvą vasario 26 d. pradedančios Vilniuje ir netrukus keliausiančios į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Neringą bei Marijampolę.
Buvote pasimatyme su nuostabiu vaikinu, nauja suknelė iš tiesų puikiai tiko, jūsų istorija apie auginamus tris išdykusius šunis nuskambėjo tikrai šmaikščiai, bet… Jis daugiau jums nepaskambino. Kodėl? Turime keletą atsakymų tiesiai iš vaikinų lūpų.
Jie jauni, veržlūs, talentingi. Neieškantys žodžio kišenėje ir ambicingi. Gyvenantys pagal savo susikurtas gyvenimo taisykles ir siekiantys įrodyti, jog gyvenime galima pasiekti viską. Tai „Karta Y“, neretai vadinama visuomenės ateitimi, maištininkų, talentų ar tiesiog jaunų žmonių karta, užaugusi lydint modernioms technologijoms.
Prieš pat Naujuosius į Lietuvą atkeliaujantis kultinis serbų režisierius Emiras Kusturica su savąja grupe „No Smoking Orchestra“ Vilniaus publikai ruošia pašėlusios muzikos programą. Iš širdies ja pasimėgauti galės ir muzikos gurmanai, ir kūrėjo kino darbų mylėtojai, mat kolektyvas neabejotinai sugros ne vieną E.Kusturicos filmuose girdėtą melodiją.
Vilniaus Pramogų arenoje gruodžio 29-ąją „No Smoking Orchestra“ su 56-erių E.Kusturica priešaky pademonstruos atvirumą įvairiausiems muzikos stiliams. „Naujoms kryptims įkvėpimo semiamės senosiose tradicijose. Naujų tendencijų pagrindas – patyrusių muzikantų meistriškumas. Jie veda kolektyvą į naujus džiazo, folkloro ir čigoniškos muzikos atradimus“, – apie savo grupę kalba gitara grojantis E.Kusturica.
Koncerte – spalvinga muzika
Režisieriaus ir „No Smoking Orchestra“ pasirodymai išties pasižymi spalvinga muzikine palete – jų metu skamba tautiniai serbų ritmai, turkų maršai, italų klasika, čigonų pučiamieji, pietietiški Afrikos garsai, modernusis technopop, akordeono muzika, balkanų punk… Patys muzikantai net sugalvojo savajam stiliui pavadinimą – „Unza unza“ – ir juokais kartais pasako, kad jis yra svarbiausias visų laikų muzikinis atradimas nuo Jamaikoje septintajame dešimtmetyje išplitusios regio muzikos laikų.
Improvizuoti mėgstantys „No Smoking Orchestra“ ir E.Kusturica per koncertus nepamiršta ir kino. Režisieriaus teigimu, šios dvi meno šakos itin artimos. „Muzika – artimiausias menas kinui. Manau, ji tam ir sukurta, kad pridėtų kinui dinamikos ir judesio. Muzika labai svarbi kuriant siužetą, ji suteikia filmui galingą aurą. Muzika, mano nuomone, – gyvenimo idealas. Visa kita ne taip svarbu“, – teigia E.Kusturica. Pajuokauti mėgstantis serbas nė kiek nesisieloja, kad jo kolektyvo muzika daugiausiai plinta „piratiniais“ keliais. „Tą man yra sakę. Viskas gerai, džiaugiuosi. Iškart matyti – mane žmonės myli“, – šmaikščiai atsako kūrėjas.
Muzika skamba filmuose
Kurdamas garsųjį 1998-ųjų filmą „Morčius, arba katytė juoda, o katinas baltas”, E.Kusturica vis skambindavo grupės bičiuliui, klavišininkui, dainininkui ir aktoriui Nele Karajličiui (tikras vardas – Nenadas Jankovičius), prašydamas sukurti jam techno, čigonišką ar tautinę melodiją… Po kurio laiko N.Karajličius neapsikentė: „Emirai, bičiuli, tai visgi kas rašo muziką tavo filmui..? Tai turėtum būti tu!“
Po šių žodžių neteisybė buvo ištaisyta – kolektyvas „No Smoking Orchestra“ kūrė muziką visiems tolimesniems E.Kusturicos filmams. Atsidėkodamas jis susuko dokumentinę juostą apie grupę, pavadintą „Super 8 Stories“.
Bilietų į E.Kusturicos ir „No Smoking Orchestra“ pasirodymą Vilniaus Pramogų arenoje gruodžio 29-ąją galite įsigyti BILIETAI.LT kasose ir internete:
http://www.bilietai.lt/lt/event/10616
Emiras Kusturica ir „No Smoking Orchestra“ – „Unza Unza Time“:
http://www.youtube.com/watch?v=dpO93jR4kL4