Search Results for: "klubai"
Naktinėjimas klubuose ir lieknų kūno formų išlaikymas atrodo du nesuderinami dalykai? Anaiptol – 50 kilogramų sverianti mergina vos per 15 minučių aktyvaus šokio gali sudeginti apie 60 kalorijų, o 80 kilogramų svorio vyras atsikratys net 97 kalorijų. Tai beveik 400 apimtis didinančių kalorijų per valandą!
Turbūt kiekvienai merginai, niekada nedalyvavusiai mergvakaryje „su visomis tradicijomis“, bent kiek smalsu, kaip gi realybėje atrodo tas vyrų striptizas. Užsienio tinklapis „Buzzfeed.com“ parengė trumpą humoristinį gidą, lyginantį lankytojų lūkesčius (angl. expectations) ir tikrąją striptizo klubų realybę (angl. reality). Ką gi, po tokio šios pramogos nušvietimo vargu ar norėsis eiti paklykauti netgi į žymiųjų „Chip and Dale“ pasirodymus…
Švelnioji dainininkė Taja netrukus debiutuos su nauju klubiniu šokių muzikos projektu „Taja clubbing spiced with Inna“ ir seksualesniu nei įprastai įvaizdžiu. „Negaliu sakyti, kad kardinaliai keičiuosi, bet tai bus kažkas kito nei lyrinė Taja, kokią esate mane įpratę matyti”, – šypsosi Taja ir pamažu pasakoja apie naujus vėjus jos muzikinėje karjeroje.
Kaune posėdžiavę 2011 metų A lygos čempionate siekiantys rungtyniauti šalies futbolo klubai vieningai pasisakė už didesnį komandų skaičių aukščiausioje lygoje, o taip pat už ankstesnę sezono pradžią. Bendrame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) susirinkime klubai taip pat aptarė praėjusį sezoną bei šių metų varžybų nuostatų pakeitimus.
„Pernai priimtas sprendimas dėl didesnio klubų skaičiaus aukščiausioje lygoje ir ilgesnio sezono pasiteisino. LFF A lygoje siekiantis rungtyniauti klubai norėtų, kad čia būtų 12 komandų, o sezonas prasidėtų dar anksčiau nei pernai“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius – „Kol nepasibaigė licencijavimo procesas, negalime tiksliai pasakyti, kiek turėsime komandų A lygoje, tačiau tokia klubų pozicija rodo augantį jų profesionalumą ir pačios lygos patrauklumą“.
Šiuo metu rungtyniauti 2011 m. LFF A lygos čempionate yra pereiškę norą devyni praėjusių metų čempionato dalyviai – Panevėžio „Ekranas“, Marijampolės „Sūduva“, VMFD „Žalgiris“, Tauragės „Tauras“, „Šiauliai“, Gargždų „Banga“, Pakruojo „Kruoja“, „Klaipėda“ ir „Mažeikiai“. Prie jų siekia prisijungti I lygos čempionai FBK „Kaunas“ bei dviejų Alytaus klubų pagrindu kuriama „Dainava“ ir Klaipėdos „Atlantas“.
Siekiantys A lygoje dalyvauti klubai dar turi gauti atitinkamas licencijas. Klubų licencijavimo eiga šiuo metu artėja prie paskutiniojo etapo – A lygos licencijos siekiantys klubai audituotą finansinę dokumentaciją privalo pateikti iki vasario 10 dienos.
Sprendimai licencijų suteikimo klubams bus priimti LFF Licencijavimo komiteto posėdyje 2011 m. vasario 24 dieną bei Apeliacinio licencijavimo komiteto posėdyje 2011 m. kovo 9-ąją. A lygos dalyvių skaičių tvirtins LFF Vykdomasis komitetas.
Lietuvos futbolo sezono pradžia numatoma kovo 12 dieną, o pirmąsias rungtynes numtatyta žaisti Marijampolėje bei Vilniuje esančiuose dengtuose futbolo maniežuose. A lygos čempionatas, jeigu jame dalyvaus 12 komandų, vyks trijų ratų sistema t.y. kiekviena komanda žais po 3 rungtynes su kiekviena kita komanda.
Padidintas leistinas legionierių skaičius
Nežymūs 2011 m. LFF varžybų nuostatų pakeitimai šiais metais didelių diskusijų klubų atstovų tarpe nesukėle. Kiek karštesnės emocijos liejosi tik dėl leistino legionierių skaičiaus.
LFF varžybų nuostatuose numatyta, kad rungtynėse vienu metu komandos sudėtyje aikštėje gali žaisti ne daugiau kaip keturi žaidėjai užsieniečiai. Aukštesnes vietas praėjusiame sezone užėmę klubai siūlė padidinti šį skaičių iki šešių.
„Visų pirma tai finansinis palengvinimas šiuo nelengvu visiems metu – nuo šių metų mokesčius, kuriuos turėsime mokėti samdydadimi lietuvį siekia 60 procentų nuo jo atlyginimo, o samdant užsienietį – tik 17. Be to, reikia pasakyti, jog didėjant užsieniečių skaičiui komandoje, auga konkurencija tarp žaidėjų, vietiniai yra priversti pasitempti, ir nuo to rungtynės tampa tik dar įdomesnės”, – sakė VMFD „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė.
Po bendro balsavimo buvo priimtas kompromisas – leistinas legionierių skaičius padidintas iki penkių.
Kaip jau buvo minėta, vienas reikšmingiausių pakeitimų nuostatų projekte – dėl LFF taurės turnyro. 2011/12 metų taurės varžybose A lygos klubai turėtų dalyvauti nuo aštuntfinalio, o ne nuo ketvirtfinalio, kaip buvo iki šiol.
„LFF Taurės varžybos kasmet darosi vis populiaresnės – pernai registravosi rekordinis komandų skaičius. Siekdami šį turnyrą padaryti dar įdomesnį, žiūrovams ir sirgaliams suteikti dar daugiau emocijų – stipriausius klubus įjungiame į varžybas anksčiau. Tokiu būdu ir mažiausių miestelių sirgaliai turės progą išvysti stipriausius Lietuvos klubus“, – sakė L. Varanavičius
Tarp kitų pakeitimų – nežymiai pratęstas paraiškų dėl dalyvavimo taurėje pateikimas, o vasaros žaidėjų registracijos periodas paankstintas, kad klubai galėtų pasipildyti žaidėjais prieš birželio 30-ąją prasidedančias UEFA Europos lygos varžybas.
Taip pat nuostatuose patikslinta, jog klubą pašalinus iš čempionato ir anuliavus komandos rezultatus, drausminės nuobaudos žaidėjams ir oficialiems asmenims lieka galioti.
Klubai taip pat išsakė kai kurias pastabas dėl praėjusio sezono tvarkaraščio, kadangi iš lygos pasitraukus bankrutavusiai Vilniaus „Vėtrai“, kai kurie klubai turėjo nuo dviejų ir trijų savaičių pertraukas tarp rungtynių.
Galutinis sprendimas, atsižvelgiant į klubų susirinkime pateiktus siūlymus bei pageidavimus, tvarkaraščio ir nuostatų projektus kovo pradžioje tvirtins LFF Vykdomasis komitetas.
Gruodžio 18 dieną laisvalaikio centre „Undinė” (Jonavos g. 40, Kaunas) įvyks „Lietuvos biliardo klubų čempionatas 2010”. Praeitais metais stipriausiu Lietuvos biliardo klubu buvo pripažintas „Club 9” (Kaunas), todėl teisę organizuoti šį čempionatą šiais metais atiteko būtent šiam klubui. Visus, norinčius pamatyti kas šiais metais taps stipriausiu biliardo klubu Lietuvoje, kviečiame atvykti į „Undinę“ jau šį šeštadienį.
Jei kartais pagalvojate, kad keliaujant po įvairius pasaulio kampelius būtų puiku apsistoti ne vienas į kitą panašiuose viešbučiuose arba jaunimo nakvynės namuose, bet pasisvečiuoti vietinių namuose ir bent akies krašteliu žvilgtelėti, kaip teka jų kasdienybė? Tuomet jums derėtų pasidomėti vadinamaisiais svetingumo klubais.
Liekni ir gražūs klubai – daugelio moterų svajonė. Norint savo kojoms ir klubams suteikti patrauklumo, būtina žinoti, kaip juos prižiūrėti ir kokie pratimai sėdmenims, klubams ir kojoms yra veiksmingiausi.
Savaime aišku, kad vyrus jaudina dailūs apatiniai, gilesnė iškirptė, siūbuojantys klubai, apnuoginta nugara – visa tai mes žinome ir tuo kartais naudojamės, ar ne? Tiesa, įvairiausi tyrimai rodo, kad vyrams patinka ir šiek tiek netikėti dalykai…
„Norint deginti riebalus, reikia valgyti riebalus“, – laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Jį nusprendė pakalbinti laidos vedėja Renata Mikailionytė: „Kol čia visi kalba, kaip nevalgyti, gal mes pakalbam kaip tiesiog normaliai valgyti?“ – iššūkį kitai laidos vedėjai Kristinai metė buvusi manekenė.
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl