Search Results for: "margutis"
Kaip prieš Šv. Kalėdas puošiame eglutę, taip prieš šv. Velykas marginame kiaušinius. Kodėl tai darome, argumentu dažnai tampa – tokia tradicija arba visi taip daro. Tačiau netgi toks, atrodo, paprastas žaidimas, kaip margučių ridenimas, turi savą reikšmingą simboliką.
Visą tiesą apie margutį atskleidžia Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse atstovė ryšiams su visuomene Vida Olechnovičienė.
Kiaušinių marginimo reikšmė.
Velykinis margutis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atsinaujinimą, atgimimą. Daugelio tautų sakmės aiškina ir apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio. Margučiams teikiama ypatinga galia – jie suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies ir ligų. Kad ta galia sustiprėtų, kiaušiniai dažomi ir įvairiais būdais marginami.
Margučių ridenimo simbolika
Senovėje margučių ridenimas per šv. Velykas turėjo simbolinę prasmę: buvo tikima, jog apeiginis kiaušinis, susiliejęs su žeme, teikia jai gyvybingumą. Tad stengtasi kuo gausiau dalyvauti margučių ridenime, kad metų derlius būtų geresnis.
Tačiau tuo pačiu margučių ridenimas yra pramoga, žaidimas. Linksmiausia, jei gražus oras, ridenti velykinius kiaušinius lauke, ant žolės. Senovėje buvo įvairiausių ridenimo būdų – loveliais, lygioje vietoje, lazdomis, į duobutę ir kt. Daugelis jų atgaivinta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Kodėl daužiame margučius?
Paprotys – daužyti kiaušinius – turi mito apie kosminį kiaušinį ir kosminę gyvatę pėdsakų. Senovėje jis buvo paremtas tikėjimu, kad pramušus margutį, simboliškai gyvatei atidaromas išėjimas iš jo. O gyvatė laikyta gyvybės ir vaisingumo davėja. Tad daužydami margučius mes prisidedame prie gamtos gyvybinių ir kūrybinių galių išlaisvinimo. Visi velykiniai papročiai, nuteikia optimistiškai, todėl tam, kam nepasisekė pradaužti nei vieno kiaušinio, taip pat neturi nusiminti, nes šiemet jis bus stipriausias, sveikiausias, jam geriausiai seksis.
Burtai su velykiniais kiaušiniais
Seniau iš sudaužtų margučių buvo spėjama apie būsimus metus: jei daugiau kiaušinių su pramušta duobute viršūnėje – bus geri metai; jei daugiau kiaušinių su pramuštais šonais ir dar duobutės neapvalios – reikia laukti negandų. Arba per šv. Velykas suvalgius su kuo nors kiaušinį per pusę, to žmogaus vardą patariama bėdoje prisiminti, ir problema išsispręs. Sakoma dar taip: „Jei pasiklydai miške, prisimink, su kuo pirmu mušei kiaušinius, ir visas blūdas išnyks.“
Norintieji tradiciškai atšvęsti šv. Velykas kviečiami į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Apsilankiusiųjų čia lauks margučių ridenimo varžybos, kiaušinių marginimo vašku pamokos ir daug kitų senolių papročiais paremtų pramogų.
Kiaušinių dažymas. Dažyti kiaušinius galima labai įvairiai, tam naudojant pirktinius dažus ar dažomųjų medžiagų turinčius augalus. Panardinkite kiaušinius 10-15 minučių…
Šv. Velykos – spalvingiausia, ryškiausia ir margiausia metų šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės atgydavo kartu su atgimstančia gamta, bet po pirmojo Perkūno ir vėl pasitraukdavo. Mūsų protėviams tai buvo gamtos atbudimo šventė, kuri atėjus krikščionybei, sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Žinoma, neatsiejamas Šv. Velykų simbolis – margutis. Jis nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybę, vaisingumą.
Visose pasaulio kultūrose kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią, derlingumą ir vaisingumą. Senovės išminčiai sakydavo lotyniškai ,,Ab ovo“ – viskas prasideda nuo kiaušinio. Kiaušinis laikomas visų pradžių pradžia.
Ką žinome apie kiaušinius?
Kiaušiniai yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. Jame optimaliai subalansuotos visos maisto medžiagos, būtinos naujai gyvybei – paukščio embrionui – augti ir jo gyvybei palaikyti. Net 96–98 proc. kiaušinio maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.
Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, turinčių savo sudėtyje visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurias organizmas gerai įsisavina. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.
Pažymėtina, kad virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Taip atsitinka dėl kiaušinio baltyme esančių fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama. Be to, žaliuose kiaušiniuose yra baltymo avidino, kuris su biotinu (vitaminu H) sudaro neaktyvų kompleksą biotiną–avidiną, todėl kartais gali pasireikšti avitaminozė.
Vienintelė nepageidautina kiaušinio maistinė savybė ta, kad jame gana daug cholesterino, kurio didesnis kiekis nepageidautinas žmogaus racione. Nors, kita vertus, kiaušinyje yra daug amino rūgšties cholino, kuris kliudo cholesterinui kauptis prie kraujagyslių sienelių.
Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų – apie 2,8 mg.
Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų: A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).
Kiaušinio sandara
Kiaušiniai dažniausiai yra ovalios formos: vienas jo galas smailus, kitas – bukesnis. Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas.
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų. Kiaušiniui senstant, susidaro palankios sąlygos pro šias poras mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas, atskirų rūšių bei skirtingai maitinamų vištų, skiriasi.
Baltymas. Kiaušinio baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus.
Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonos arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Šviežio, tik padėto, kiaušinio trynys visada būna centre, jis gali suktis aplink savo ašį.
Reikalavimai į rinką tiekiamiems kiaušiniams
Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.
A klasės kiaušiniai: lukštas ir po juo esanti odelė – normalūs, švarūs ir nepažeisti; oro tarpas – ne didesnis nei 6 mm aukščio, nejudantis; baltymas – švarus ir skaidrus; trynys – peršviečiant matomas tik neryškių kontūrų šešėlis, sukant šiek tiek paslankus ir krypsta į kiaušinio centrą; gemalo ląstelė – beveik neišsivysčiusi; pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.
Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas arba užterštas, didesniu nei 6 mm oro tarpu), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai yra skirti maisto pramonės įmonėms, gaminančioms žmonių maistui skirtus kiaušinių gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, ir ne maisto pramonės įmonėms, gaminančioms kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.
A klasės kiaušiniai dar skirstomi ir į svorio kategorijas: XL — labai dideli (73 g ir didesni), L — dideli (63–73 g), M — vidutiniai (53–63 g), S — maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuotės. Galima prekiauti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniais. Tada ant pakuotės turi būti nurodyta informacija ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Kiaušinių ženklinimas
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys yra taikomos tik smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų savo ūkyje. Tokie kiaušiniai dažniausiai yra parduodami turgavietėse.
Ant kiaušinio turi būti žymuo, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka.
I. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose)
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje)
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES šalių.
III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Verta žinoti
Vištų kiaušiniai aplink lukštą turi apvalkalą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas plaunant kiaušinį. Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiamas apsauginis apvalkalas. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.
Rekomendacijos vartotojams:
– Perkant kiaušinius atkreipkite dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos).
– Rekomenduojama kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, uždaroje talpoje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri apsaugo nuo mikroorganizmų patekimo į kiaušinio vidų, todėl kiaušinį nuplauti drungnu vandeniu reikėtų tik prieš pat jį naudojant.
– Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
– Kiaušinio trynio arba baltymo tiškalai turi būti nedelsiant kruopščiai nuvalyti nuo aplinkos paviršių. Be to, būtina kruopščiai plauti rankas ir visus virtuvės įrankius po sąlyčio su žaliais kiaušiniais.
– Vartoti reikėtų tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Po terminio apdorojimo kiaušinio trynys turi būti kietas. Gerai išvirtus kiaušinius laikyti šaldytuve.
– Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais ar natūraliais augaliniaisdažais.
Kiaušinius dažyti natūraliai yra brangesnis pasirinkimas nei maistiniais dažais – ir laiko, ir išlaidų prasme, nes reikia bent kelių skirtingų komponentų, juos paruošti ir dar kantrybės būsimą margutį išlaikyti juose pernakt, o po to – kol apdžius. Tačiau atradimo (būsimų spalvų) džiaugsmas ir jaudulys tikrai atpirks pastangas, o nulupus margutį nemalonių pojūčių neskatins spalvotas baltymas.
Šv. Velykų margutis Estijoje – ne tik vaisingumo ir gamtos nubudimo simbolis, tačiau ir meilės laiškas. Jo ankstyvą Velykų rytą tikėkis tiek nuo mylimojo, tiek ir nuo slapto gerbėjo. Tačiau, jei per metus ką nors stipriai nuvylei – nepamiršk turėti atsarginės servetėlės, nes vietoje įprasto kietai virto margučio tau gali atitekti žalias.
Likus vos septynioms dienoms iki Šv. Velykų, pat laikas pradėti mąstyti kūrybiškai – kaip marginsime velykinius margučius. Daugelis per Velykas nori nustebinti ne tik savo artimuosius, susirinkusius prie šventinio stalo, bet ir draugus, padovanodami ypatingus ir išskirtinius margučius. Tikriausiai šiuo atveju be „pasidaryk pats“ neišsiversime, o ir pats marginimo darbų procesas taip pat gali būti puiki laisvalaikio praleidimo forma. Mūsų pasiūlymas – šilkiniai margučiai. Jiems numarginti reikės 100 proc. natūralaus šilko.
Kaip pasidaryti dovanų dėžutę? Žemiau pateikiama išsami, tikrai nesudėtinga schema. Galėsite pradžiuginti savo artimuosius rankų darbo dėžute, kurioje puikuosis, pavyzdžiui, margutis.
„Aušros Vartų meno galerija“ džiaugsmingai laukia artėjančių Šv. Velykų ir pasitinka jas pristatydama žinomos tautodailininkės Agatos Granickos šventinių verbų parodą SPALVINGOSIOS PAVASARIO VERBOS. Kovo 31 d. 13 valandą „Aušros Vartų meno galerijoje“ įvyks parodos atidarymas.
Kaip ir žadėjome vakarykščiame straipsnyje apie margučio simboliką, tęsiame Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresniosios muziejininkės Vidos Olechnovičienės pasakojimą apie šv. Velykų tradicijas.
Gavėnios arba „silkės“ išvarymas
Velykos – didžiausia pavasario ciklo šventė, dažnai senovėje prasidėdavusi Gavėnios išvarymu. Gavėnia – 7 savaites trunkantis susikaupimo ir pasninko laikotarpis, prasidedantis po Užgavėnių Pelenų trečiadieniu ir oficialiai pasibaigiantis Didįjį šeštadienį, suskambus bažnyčių varpams.
Senovėje, pažymint šio įkyrėjusio laikotarpio pabaigą, galbūt net siekiant ją pagreitinti, neapsieita be liaudies išmonės. Įvairiose vietose elgtasi skirtingai. Pavyzdžiui, XX a. pr. Skuode prieš pat varpų suskambėjimą bažnyčioje patarnaujantys berniukai, tarškindami barškaliukais, apibėgdavo apie bažnyčią. Tai vadinosi „silkės išvarymu“. Tik po to buvo galima valgyti mėsiškus valgius. Rokiškyje – ant medinės lentelės anglimi nusipaišę silkę ir pervėrę per lentelę virvelę, tempdavo ją aplink bažnyčią, plakdami žilvičio rykštelėmis, trečiadienį vieną kartą, ketvirtadienį – du, penktadienį tris kartus.
Trys šv. Velykų dienos
Anksčiau Velykas švęsdavo tris dienas. Pirmoji buvo pašvęsta šeimai ir namams – tądien reikia ramiai pabūti artimųjų tarpe, skaniai ir sočiai pavalgyti po Gavėnios. Seniau žmonės nepamiršdavo ir tų, kurie neturi ko valgyti – nunešdavo jiems savo maisto, kad visi būtų sotūs ir linksmi. Antroji diena skirta pasilinksminimams, draugų lankymui, svečiavimuisi. Trečioji – pašvęsta tinginiavimui. Ji seniau vadinta ledų diena. Tą dieną negalima judinti žemės, ją dirbti, nes kitaip vasarą ledai išmuš javus. Ji pas mus jau primiršta.
Tradicinis velykinis stalas
Velykiniai pusryčiai pradedami nuo svarbiausio ir būtiniausio Velykų valgio – margučio. Paprastai šeimininkė vieną margutį padalija visiems šeimos nariams, nes tikima, jog tada namuose bus santaika ir meilė. Po to valgomi kiti valgiai: sūris, sviestas, mėsa, dešros, pyragai. Iš sviesto buvo pagaminamas avinėlis – šv. Velykų simbolis. Suslegiamas šventinis sūris. Keptas veršienos kumpis, prismaigstytas lašinukais arba troškinta veršiena – tradicinis šios šventės valgis. Kiti duonos tešloje kepdavo rūkytą kiaulės kumpį arba virdavo ir valgydavo su tik ką iškastais ir paruoštais krienais.
Ant šv. Velykų stalo turi būti gausu maisto – tada ir metai bus turtingi. Stalas tradiciškai puošiamas žalumynais. Viduryje padedamas samanomis ir bruknių šakelėmis apkaišytas dubuo su margučiais.
Vienas svarbiausių rūpesčių – nepamiršti indelyje užsiauginti žolelių. Dažniausiai tai būna avižos, kurios sudaiginus sėjamos likus maždaug 2–3 savaitėms iki švenčių. Tai būdingas šv. Velykų stalo papuošalas, simbolizuojantis puikų būsimą javų dygimą ir gerus ateinančius metus. Seniau į sudaigintas avižas įstatydavo molinį ar medinį avinėlį su vėliavėle, kiti apdėdavo jį kiaušiniais.
Seniau apeigos – dabar pramogos
Daugelis buvusių apeigų mus pasiekė, pavirtusios pramogomis. Pavyzdžiui., per šv. Velykas buvo supamasi, dainuojant specialias „sūpuoklines“ dainas tam, kad apsisaugoti nuo galvos skausmų, uodų įkandimų, prikelti augmeniją, padėti javams greičiau sužaliuoti ir užaugti. Tikėta – kuo aukščiau vyrai įsisups, tuo geriau rugiai derės, kuo moterys – linai geriau augs.
Kad javams netrūktų drėgmės ir derlius būtų geras, per šv. Velykas buvo laistomasi vandeniu.
Lietuviai tikėjo linkėjimų galia – ką palinkėsi, tas išsipildys. Tad per šv. Velykas iš kiemo į kiemą keliaudavo lalauninkai – jaunų vyrų būrelis. Atėję į namus, linkėdavo gerų metų, derliaus, sveikatos, merginoms – greitai ištekėti. Linkėjimai neišsipildys, jei neduosi dovanų. Todėl lalauninkus simboliškai apdovanodavo margučiais ar pyragu.
Šv. Velykos – ne tik religinė šventė
Seniau žmonėms tai buvo didžiausia atbundančios gamtos šventė. Joje gražiai susilieja ikikrikščioniškieji ir krikščioniškieji tautos papročiai. Tai akivaizdu vien pažvelgus į simboliką: ugnis, vanduo, žolynai, margučiai. Žemdirbiams tai buvo apeigų, kuriomis siekiama paskatinti žemės gyvybingumą ir tuo užsitikrinti gerą derlių bei garantuoti šeimos ir bendruomenės fizinį išlikimą, šventė. Tuo pačiu – tai paskutinis atokvėpis prieš ilgą ir sunkų lauko darbų periodą.
Taigi, didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną, o jos smagiausios ir labiausiai susietos su tradicijomis – Lietuvos liaudies buities muziejuje. Taigi visi norintys iš arčiau susipažinti su šv. Velykų tradicijomis, kviečiami čia atvykti ir etnografiškai paminėti šią šventę.