Search Results for: "spaudžia batai"
Tikriausiai ne vienas iš mūsų kažkada esame nusipirkę šiek tiek per ankštus žieminius batus. Dar parduotuvėje pajutę, kad tvirtos odos batai veržia, dažnai numojame ranka tikėdamiesi, kad šie „prasitampys“. Tačiau gydytojas ortopedas tokias mintis veja šalin: „Nepirkite avalynės, kuri parduotuvėje nors kiek spaudžia: per tą laiką kol ją pratampote – rimtai sužalojate pėdas“.
Prasidėjus žiemai mes visais įmanomais būdais bandome apsaugoti savo kūną nuo šalčio. Šilti drabužiai, makiažas, žieminiai batai saugo mūsų odą nuo žemos temperatūros, tačiau retai kada susimąstome, kad dažniausiai per mažai dėmesio skiriame savo rankų apsaugai. Gydytojai dermatologai skuba patvirtinti, kad rankų oda žiemos metu yra viena pažeidžiamiausių kūno vietų ir jai reikalinga ypatinga priežiūra.
Daugelis svajojame apie naują automobilį, prabangią kelionę ar naujausio modelio telefoną, o tuo metu, visai šalia mūsų gyvena pamiršti ir apleisti seneliai, kurių svajonės gerokai paprastesnės… „100 šypsenų daugiau“ projekto globojami senoliai apsidžiaugtų skanesniu kąsniu, šiltesniu drabužiu ar patogiais batais.
Sušils dienos, įsispirsime į lengvus batelius ir… pamatysime savo pėdas. Deja, vaizdas ne visada pradžiugins. Neretai pėdos būna suragėjusios ir šiurkščios. Negana to, būna ir įvairių pažeidimų.
Buvusi konkurso „Toddlers and Tiaras” („Kūdikiai ir tiaros”) žvaigždė Isabella būdama šešerių metų jau yra milijonierė, po jos pasirodymų įvairiuose grožio konkursuose, dažnų apsilankymų televizijos laidose, be to, ji yra išleidusi savo vardu pažymėtą papuošalų ir makiažo priemonių liniją. Ji turi daugiau nei 60 porų batų, 10 000 JAV dolerių išleidžiama suknelėms, o pietums valgo omarus – štai kaip atrodo prabangus, šešiametės milijonierės, grožio konkursų dalyvės gyvenimas.
Mano širdis byloja tylą. Ne ne, esu rami todėl, kad ten švaru, tikrai švaru, t i k r a i. Ne todėl, kad t u š č i a. Esu rami kaip kalnų esybė. Na, bent jau tikiuosi, kad ten ramu, kaip žmonės ir kalbėjo. Turiu batus, galiu be didesnio skausmo ir niekieno girdimo verkšlenimo eiti ieškoti kalno atbrailos, kur galėčiau nukarti kojas žemyn ir nunarinti galvą. Irgi žemyn. Išsinarinti. Irgi ramiai, be didesnio verkšlenimo. Ir man tikrai neskaudės, nes kvėpsiu į save tų kalnų stiprybę. Kojos pasikorė, kabo žemai ir žiūri žemyn. Ne į prarają, o į paslaptį. Galva žiūri sau, kažkur ten, kur šimtas aštuoniasdešimt laipsnių. Bet mes vis dar kartu. Su kojomis, galva ir batais, kuriais aviu tam, kad be didesnio skausmo eičiau. Mes dar kartu su kalnų ramybe. Jaučiu, kad man čia nereikalingi žodžiai. Taigi ir balsas. Ir liežuvis, stygos, visas mechanizmas, keistai pavadinta kalbos dovana, įbrukta žmogui. Turiu ramybę. Širdis byloja spengiančią tylą.
Lietuvą vis stipriau glėbyje spaudžianti krepšinio karštinė norom nenorom įtraukia visus. Tačiau pabandykime apie krepšinį kalbėti šiek tiek iš kitos pusės – mados.
Pradžia: sijonai trumpėja
Nors šiandien krepšinis laikomas vyrų „reikalu“, neatskiriama alaus ir draugų kompanijos dalimi, pradžią profesionaliam krepšiniui davė moteriškosios giminės atstovės. Moterų krepšinio pradininke laikoma Senda Berenson Ebot, 1868 m. gimusi Vilniuje, vėliau išvykusi į JAV. Sužinojusi apie koledžo dėstytojo Johno Neismitho sukurtą žaidimą, pati nuvyko į Springfyldą, susipažinti su Johnu, o 1893 m. Northemptono koledže buvo surengtos pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės. Vyrams žiūrėti rungtynių nebuvo leista dėl to, kad žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius (sijonų ilgis – šiek tiek žemiau kelių). Po trisdešimties metų, šiek tiek pasikeitusi, ši sporto šaka atkeliavo į Lietuvą.
Kol krepšinis atkeliavo iki Lietuvos, mados pakito kartu besikeičiant kasdieninių drabužių mados tendencijoms. Sportinių sijonėlių ilgis šiek tiek sutrumpėjo, pradėjo dominuoti šviesios spalvos. Žinoma, visada buvo atsižvelgiama į tai, kad krepšininkės galėtų lengvai judėti, kad medžiaga gerai sugertų prakaitą ir būtų patvari.
1922 metais krepšinio kamuolį perėmė vyrai, kurie žaidė pirmąsias oficialias krepšiasvydžio (taip tuo metu buvo vadinamas krepšinis) rungtynes. Taip ir vyrai, ir moterys Lietuvoje buvo pirmą kartą pažymėti krepšinio karštinės ženklu.
Krepšinio aprangos tendencijos
Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) nariai buvo pirmieji oficialaus krepšinio Lietuvoje žaidėjai. Jų sportinė apranga buvo pažymėta LFLS ženklu. Moterų aprangoje pradeda atsirasti šortai, marškinėliai ilgomis rankovėmis, kojinės iki kelių ir bateliai. Pastarieji gana įvairūs, nebūtinai sportiniai. Akivaizdu, kad tada krepšinio aprangos tendencijas diktavo ir galimybės. Iš pradžių krepšinis labiausiai buvo paplitęs tarp studentų, todėl kaina buvo gana svarbus akcentas. Kaip rašė to meto korespondentė ir sportininkė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, sportinė apranga ir kiti įrengimai buvo nebrangūs, todėl krepšinis taip greitai plito po visą Lietuvą.
Pirmųjų tarpvalstybinių krepšinio rungtynių metu, žaidėjai dėvėdavo minimalistinius marškinėlius su Lietuvos vyčio simboliu, vėliau buvo pridėtas užrašas „Lietuva“ ir numeriai. Kaskart krepšiniui virstant vis reikšmingesne sporto šaka, tai matydavosi ir žaidėjų uniformose: būdavo daugiau investuojama į medžiagas, bendrą estetinį komandos vaizdą. Lietuvoje krepšininkai atrodė panašiai kaip ir kitapus Atlanto vandenyno kolegos: aptempti berankoviai marškinėliai, trumpi šortai, sportiniai bateliai ir kojinės. JAV krepšininkai mūvėdavo ir kelių apsaugas. Aprangai siūti dažniausiai buvo naudojamas trikotažas, elastanas, laikra bei medvilnė.
Šiandien yra išlikę labai mažai žinių apie senąsias krepšinio aprangos madas Lietuvoje. Apie to meto krepšininkų išvaizdą byloja tik senos nespalvotos fotografijos. Vis tik, lietuvių identitetui visada buvo svarbios spalvos, dažniausiai naudojamos pagrindinės: geltona, žalia, raudona. 1938 metų laikraštyje „Lietuvos sportas“ apie krepšinio paplitimą po pasaulį rašoma: „Žali ir geltoni marškinėliai, išsiskirdami ir susiliedami spalvomis, švaistosi šen ir ten, žaidikams mitriai bebėgiojant kietomis sporto salės grindimis“. Dominuojanti žalia spalva lydėjo Lietuvos krepšininkus iki šių dienų.
Moterų krepšininkių sportinė apranga laikui bėgant vis labiau traukėsi, vyrų – išliko panaši. Žaidėjų apranga išryškindavo sportiškas kojas (nuo šlaunų iki blauzdų) bei rankas. Žinoma, su tokiais drabužiai buvo kur kas lengviau judėti, nei XIX a. pabaigos moterims.
Dar aštuntajame bei devintajame dešimtmetyje krepšininkai dėvėjo gana minimalistines aprangas: trumpi šortukai, aptempti berankoviai marškinėliai, kojinės iki kelių ir sportiniai batai. Jie ilgą laiką tiek Lietuvoje, tiek užjūrio šalyse buvo ne kedai, o vadinamieji konversai, Lietuvoje – inkariukai.
Baggy šortai ir nauja mada
Didelį perversmą krepšinio aprangos istorijoje padarė NBA žvaigždė Michaelas Jordanas. 1984 metais pradėjęs savo karjerą NBA jis įvedė laisvesnes krepšinio aprangos tendencijas. Vadinamuosius baggy šortus (lietuviškai vadinamus „beformius“) Jordanas dėvėjo dar prieš patekdamas į NBA. Jis manė, kad būtent šortai jam neša sėkmę, todėl nenorėjo jų atsisakyti. Netrukus M. Jordanas tapo „Nike“ firmos veidu ir baggy šortai bei platūs sportiniai marškinėliai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Ši krepšininkų apranga patogi ne tik sportininkams, bet ir gamintojams, mat jie gali lengviau pritaikyti dydžius, nes nėra smarkiai suvaržytų apimties reikalavimų.
Besikeičiant uniformų madoms, buvo pritaikyta ir geresnė medžiaga, ne tik leidžianti kvėpuoti nuolatos judančiam krepšininko kūnui, bet ir leidžianti prakaitui greičiau išgaruoti.
Suknelės sugrįžo
Moterų krepšiniui atsidūrus antrame plane, jų apranga bei estetinis vaizdas pasikeitė nuo XX a. pradžios. Vyrams pralenkus gražiosios lyties atstoves krepšinio žaidime ir populiarume, jos pradėjo vis dažniau lygiuotis su vyriškojo krepšinio žaidėjais, todėl ir aprangos buvo beveik vienodos. Taip krepšininkės prarado moteriškumą ir suvienodėjo. XXI a. pradžioje pradėta diskutuoti apie moteriškos krepšinio aprangos konservatyvumą, atsirado naujų iniciatyvų keistis ir įvesti patrauklesnes krepšinio aprangos tendencijas moterims. Keičiant uniformas atsigręžiama į moteriškas formas, patrauklumą, išskirtinumą.
2010 metų pasaulio krepšinio čempionate suknelėmis pasipuošusios Baltarusijos krepšininkės parodė, kad moterys ir krepšinio aikštelėje gali būti moteriškos. Apsiginklavusios ne tik sportine galia, bet ir žavesiu, krepšininkės neapleidžia profesionaliojo sporto aikštelių. Lietuvoje krepšininkėms taip pat kuriamos moteriškumą pabrėžiančios uniformos, suknelės bei sijonėliai – grįžtama į tuos laikus, kai krepšininkės segėdavo sijonus krepšinio aikštelėse. Tikriausiai jau praėjo laikas, kai moterims norint prilygti vyriškajai giminei, tekdavo prisitaikyti ir supanašėti su jais. Dabar kiekviena lytis pabrėžia savo išskirtinumus ir privalumus.
Lina Sabaitytė
Net 15 proc. vairuotojų pripažįsta kartais prarandantys automobilio kontrolę dėl to, kad mūvi ilgus batus su storais padais*. Esantys už vairo, paisydami saugumo, turėtų atsakingiau žiūrėti į žieminius drabužius, kuriais apsirengę vairuoja.
„Google” ne tik yra „pats geidžiamiausias” darbdavys pasaulyje. Ši kompanija taip pat yra pagarsėjusi gan neįprastais ir dažnai ganėtinai sudėtingais darbuotojų atrankos metodais. Pavyzdžiui, ką atsakytumėte į klausimą „kiek golfo kamuoliukų telpa į mokyklinį autobusą”? Beje, tai – ne juokas, kadangi atsakymas gali lemti, ar būsite įdarbinti, ar ne.
Šio sezono drabužių madoje vyrauja monotoniškos, rudeniškai niūrios ir žiemiškai tamsios spalvos. Norint paįvairinti aprangą, jums prireiks vieno ar kelių aksesuarų. Rudens/žiemos aksesuarų tendencijose vyrauja, galima sakyti, tos pačios idėjos kaip ir drabužių madoje: įsivedama vis daugiau kailinių detalių, dažnai naudojama gyvūno odos imitacija, vyrauja gėlių motyvai ir kt. Taip daugelis mados dizainerių stengiasi išlaikyti vientisumą ir darną aprangoje, todėl siūlome ir jums daugiau sužinoti, kokie aksesuarai šio sezono viršūnėse ir ką turite būtinai įsigyti, kad nesuklystumėte rengiantis ir puošiantis.