Search Results for: "studijos Kaune"
„Kaunas atsigauna“ tampa kone priežodžiu pastaruoju metu, o netiesioginėse lenktynėse su Vilniumi Kaunas, panašu, įgauna vis daugiau pranašumų.
Penktadienio vakarą Kauno senamiestyje, „Lituanica” batų fabriko patalpose, duris atvers „Fluxus Ministerijos” menų inkubatorius. Pusantrų metų Vilniuje veikęs projektas atvyko į Kauną ir žada netradicinę intervenciją į nuobodų, rutininį pasaulį.
2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre buvo įkurta „Fluxus ministerija“. Pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų ir nutraukęs savo veiklą persikėlė į Kauną.
Būtent šiame mieste, buvusiame Lituanicos fabrike, jau greitai duris atvers antroji „Fluxus ministerija“ – vieta, kur po vienu stogu susirinks kūrybingiausi kauniečiai. Su Karoliu Rakausku, būsimos „Fluxus ministerijos“ kancleriu, kalbamės apie tai, ką ten bus galima pamatyti ir nuveikti, kokie žmonės dirbs…
Kas įeina į „Fluxus ministerijos“ kanclerio pareigas?
Aš esu atsakingas už Kauno „Fluxus ministerijos“ menininkus, renginius, už tai, kad viskas vyktų laiku ir pagal planą, kad kiekvienas menininkas gautų laiką pasirodyti, kad menininkai nebūtų užsidarę savo studijose, kad „Fluxus ministerija“ būtų atvira ir įdomi miestiečiams.
Tvarka „Fluxus ministerijoje“.
Kiek organizacijų ar individualių kūrėjų sudarys Kauno „Fluxus ministerijoje“?
Šiandien turime apie 70 menininkų kolektyvų. Manau, kad dalis jų gali atkristi, o po „Fluxus ministerijos“ atidarymo atsiras dar susidomėjusių, todėl planuojame, kad galiausiai turėsime apie 80 menininkų kolektyvų. Vieną branduolį vidutiniškai sudaro 4 žmonės – muzikos grupės būna didesnės, o dizaineriai ar architektai dažnai dirba ir po vieną.
Kaip tu pats supranti „Fluxus ministeriją“?
Visų pirma, tai yra menų inkubatorius. Mes kuriamės sename apleistame pastate ir jį minimaliai sutvarkome – tai tikrai nebus rūmai, bet kadangi patalpas tvarkome ir įrengiame kartu su menininkais, kurie ten dirbs, erdvės tampa savos, įrengtos taip, kaip norisi jiems patiems. Kiekvienas menininkas yra įsipareigojęs per mėnesį surengti du viešus renginius: fotografas gali surengti paskaitą ar savo darbų parodą, kūrybines dirbtuves, muzikantai – koncertus. Visi menininkai patalpas „Fluxus ministerijoje“ gauna nemokamai, mainais į tai jie organizuoja visiems atvirus renginius. Savaime suprantama, kad tai patiems menininkams naudinga – juk ir patalpų „Fluxus ministerijoje“ jie prašo dėl to, kad būtų atviri ir matomi, kad gautų galimybę savo kūrybą pristatyti visuomenei. Vilniuje „Fluxus ministerija“ gyvavo pusantrų metų, per tą laiką surengta daugybė renginių. Tą patį žadame ir Kaunui: dalyvausime visuose miesto renginiuose: Kauno dienos, Kauno naktys, džiazai (festivalis „Kaunas Jazz“, – aut. past.) ir taip toliau.
„Fluxus ministerija“ iš Vilniaus kraustosi į Kauną. Kodėl buvo pasirinktas Kaunas?
Patys kauniečiai prašė „Fluxus ministerijos“ savo mieste – greičiausiai jie lankėsi Vilniaus pastate ir jiems tai labai patiko. O tai, kas bus toliau, priklausys nuo pačių miestiečių iniciatyvos. Po metų svarstysime, ar reiktų pratęsti ministerijos veiklą Kaune – gal patiems kauniečiams to nereikia? Jei susidomėjimas bus labai didelis, veiklą pratęsime dar metams. Daug įvairių niuansų paaiškės tik vykdant veiklą. Tikimės, kad ministerija veiks kuo ilgiau, bet kol kas galime tik tikėtis.
Kas tau paliko didžiausią įspūdį Vilniaus „Fluxus ministerijoje“?
Konkrečiai atsakyti negaliu. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko mastas – tiek daug skirtingų menininkų vienoje vietoje! Tai ir Jono Meko kinas, ir riedlentininkų parkas, ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija, ir įspūdingų Naujokaičio tapybos darbų paroda.
Kas vyksta buvusiose „Fluxus ministerijos“ patalpose Vilniuje?
Šiuo metu iš ten išsikrausto paskutiniai menininkai, ten dirba statybininkai, ruošiamasi įrengti biurų pastatą.
Kodėl Kaune buvo pasirinktas senojo batų fabriko Lituanica pastatas?
Pirma, jis yra patogioje vietoje – beveik pačiame miesto centre, prie Kauno pilies, pastatą mes gavome beveik už dyką. Antra, pastatas yra labai didelis, jame gali tilpti daug skirtingų kūrėjų, didelės cechų erdvės puikiai tinka renginiams organizuoti. Tuo Kauno „Fluxus ministerija“ skiriasi nuo Vilniaus – Kaune turime dideles erdves, o Vilniuje turėjome daug nedidelių kabinetų, todėl vilniečiai, norėję dalyvauti koncertuose ar kituose didelio masto renginiuose, įsikurdavo ant laiptų ar net laukdavo savo eilės lauke. Kaune koncertams skirtos erdvės – bene dešimt kartų didesnės.
Didžiosios batų fabriko cechų erdvės – kaip jos bus panaudojamos?
Pirmame aukšte bus pagrindinė salė su scena, kuri didžiulė – 1000 kv.m. Šalia bus įkurtas Fluxus baras, įspūdingai apšviesta scena su galinga garso sistema.
Antrame aukšte turime dvi sales po 500 kv.m., vienoje bus organizuojami teatro vaidinimai, kino filmų peržiūros, koncertai, kitoje – įvairios parodos.
Trečiame aukšte esančią cecho patalpą dalinsime į mažesnes erdves, kuriose bus įkurtos menininkų dirbtuvės.
Ketvirtame aukšte bus palikta atvira erdvė, kur bet kuris praeivis galės ateiti susitikti su draugais, atsinešti kompiuterį ir dirbti. Galbūt kartais ten bus organizuojamos papildomos parodos – šita erdvė bus naudojama tam, ko tuo metu labiausiai reikės.
Šiuo metu galvojame apie nedidelio hostelio įrengimą svečiams. Bet tai priklauso nuo to, kiek vietos liks, kai išdalinsime patalpas menininkams.
Šiuo metu „Fluxus ministerija“ renka savanorius. Ką jie veiks?
Savanoriai padės koordinuoti menininkus, jie bus mano, kaip kanclerio, pagalbininkai. Per savaitę atsirado apie pusšimtis norinčių įgyti patirties – vieni galbūt labiau nori dirbti su muzikiniais renginiais, kiti – organizuoti parodas, dirbti su teatro pasirodymais, prisidėti prie bendravimo su žiniasklaida, rašyti projektus, žodžiu, veiklos yra labai daug ir jos labai skirtingos. Susitikimo su savanoriais metu stengsimės išsiaiškinti, kokių tikslų jie turi, ir bandysime juos įgyvendinti.
Kaip apibūdintum tuos savanorius, kurie nori dirbti ministerijoje?
Tai yra įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori savo laisvą laiką užpildyti įdomia ir naudinga veikla, kuriems menas ir apskritai Fluxus judėjimas yra prie širdies. Jei viskas vyks pagal planą, turėsime ir tarptautinių savanorių, kurie žinią apie mus padės paskleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, gal jie net turistines ekskursijas po ministeriją organizuos.
Kaip tu pats atsiradai „Fluxus ministerijoje“?
Edgaras, kuris vadovavo Vilniaus ministerijai, yra Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) narys, buvęs pirmininkas, aš taip pat esu LLJ narys, buvęs Kauno skyriaus pirmininkas – mes seniau pažįstami. Daug laiko praleisdavau Vilniaus „Fluxus ministerijoje“, daug tuo domėjausi ir kadangi Kaune reikėjo žmogaus dirbti su Fluxus projektu, pasirodžiau tinkamas kandidatas ir tapau kancleriu.
„Fluxus ministerijos“ struktūra yra labai paprasta ir aiški – Artūras Zuokas yra ministras, Edgaras yra viceministras, o aš esu kancleris. Artūras yra viso projekto tėvas ir globėjas, Edgaras dirbs Vilniuje, o aš pats greičiausiai ir apsigyvensiu Kauno ministerijos pastate. Edgaras pusantrų metų pragyveno patalpose Vilniuje – yra labai daug darbo, todėl sakydamas, kad mes gyvename „Fluxus ministerijoje“, kalbu ne perkeltine prasme.
Jei tu pats ateitum į „Fluxus ministeriją“ prašyti patalpų, kokia veikla užsiimtum?
Aš nesu menininkas, todėl organizuočiau seminarus apie lyderystę, verslą. Kviesčiausi lektorius, kurie yra jau daug pasiekę gyvenime ir nori savo patirtimi pasidalinti su jaunais žmonėmis. Būčiau tas žmogus, kuris organizuotų susitikimus.
„Fluxus ministerijos“ dalimi nori būti daugybė menininkų ir organizacijų, ar tarp jų yra tokių projektų, kurie tau atrodo ypatingi ir labai patinka?
Kol dar nesu matęs ar girdėjęs jų kūrybos, man labai sunku pasakyti, kas galėtų būti mano favoritu. Labai daug tikiuosi iš muzikantų bei dailininkų, nes manau, kad jie organizuos daug žmonių pritraukiančius koncertus bei parodas. Bet kol kas tai yra tik pirminė nuostata, vystantis projektui, išryškės ir kiekvienam asmeniškai labiausiai patinkantys kūrėjai ar organizacijos.
Jei atsiranda menininkas, kuris nežinojo apie „Fluxus ministeriją“, nedalyvavo talkose, bet norėtų surengti savo parodą ar koncertą – ar jam yra vilties gauti tam reikalingas patalpas?
Tikrai taip. Jau dabar, dar neatsidarius, mes sulaukiame skambučių ir klausimų, ar galėtume paskirti plotą tam tikram renginiui. Visada sakome „taip“. Labai tuo džiaugiamės ir stengsimės sudaryti sąlygas visiems menininkams. Mes norime būti ta vieta, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas.
Kokiu principu sugrupuosite menininkus „Fluxus ministerijoje“?
Šitą klausimą ir aš pats sau užduodu. Kiekvienas menininkas ar grupė turi savų pageidavimų, todėl padalinti plotą taip, kad visi būtų patenkinti, yra svarbiausia užduotis. Skirstydami patalpas, atsižvelgsime į dalyvavimo talkose aktyvumą. Kitas kriterijus – ar prašoma erdvė yra tikrai reikalinga. Labai palankiai žiūrime į tuos, kurie yra linkę kooperuotis, nes taip ne tik lengviau dalinti plotą, bet ir yra kuriama bendruomenė. Mums tai labai svarbu. Žinoma, laikysimės tam tikros sistemos – visi muzikantai bus vienoje ministerijos dalyje, o kiti menininkai, kuriems reikia tylos ir ramybės, dirbtuves turės kitoje erdvėje. Mes priimame visus ir pagal galimybes stengiamės patenkinti jų poreikius.
Iš pačių menininkų iniciatyvos matau, kad jie nenori užsidaryti, jie nori dalintis patalpomis, jie nori susipažinti tarpusavyje, kartu dirbti ir kurti.
Kaip atrodys tobula baigtinė ministerijos versija?
Tai bus vieta, kur kiekvieną dieną vyksta po kelis renginius, todėl atėjęs čia galėsi rinktis, kas tave šiandien domina labiausiai: fotografijos paroda, teatro dirbtuvės, kino seansai… Tai bus vieta, kur nuolatos verda kultūrinis gyvenimas, o organizuojami renginiai yra patrauklūs ir atviri miestiečiams. Juk kas iš to, jei ministerijoje visi menininkai kurs labai įspūdingai, jei to niekas negalės arba nenorės matyti?
Pokalbio pabaigoje Karolis entuziastingai pasakoja, kaip vasarą ant FxM stogo Kaune bus rengiami grilio vakarai, atviri visiems norintiems. Kai kalbėjomės, ant senojo batų fabriko stogo sniego buvo iki kelių, bet juk svarbiausia – tiksliai matyti, ko sieki. Tada bet kuris planas virsta tik laiko klausimu: ir sniego nebelieka, ir susiformuoja stipri, aktyvi, įdomi menininkų komanda.
Daugiau informacijos apie ministerijos veiklą Kaune galima rasti čia.
Nors Lietuvoje studijuoja tikrai didelis skaičius jaunimo, dėl nedidelių stipendijų jiems išgyventi yra labai sunku. Tad turbūt naujo tyrimo rezultatai nieko nenustebino. Nes valgyti nori visi, net ir studentai. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla. Tarptautinis tyrimas „Eurostudent“ kas trejus metus vykdomas 25-iose Europos šalyse, siekiant atskleisti pagrindines Europos studentų socialines ir ekonomines aplinkybes, studentų gyvenimo sąlygas, mobilumo, studijų kokybės bei kitus aspektus.
Šiais metais Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai Kauno mieste patikrino 69 soliariumų studijas. Beveik pusėje jų (32 objektuose) rasta pažeidimų. 18 objektų buvo paskirtos administracinės nuobaudos, kitiems suteiktas tam tikras laikotarpis pažeidimų pašalinimui.
š viso patikrinimų metu nustatyti 67 pažeidimai. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai:
• UV spinduolių veiksmingoji energinė apšvieta viršija 0,3 m²/W. Soliariumo paslaugas teikiantiems objektams buvo suteiktas trijų mėnesių terminas UV spinduoliams pakeisti. Atlikus grįžtamąją kontrolę dauguma soliariumo paslaugas teikiančių objektų pasikeitė UV spinduolius, kurių veiksmingoji energinė apšvieta neviršija 0,3 m²/W arba laikinai sustabdė veiklą, kol įsigys naujus UV spinduolius.
• Nustatyta keturi atvejai, kai soliariumų veikla vykdoma be leidimo- higienos paso.
Jau po dviejų savaičių Kaune rinksis ypatingi svečiai, pradedant pasaulinio garso kino režisieriais ir kritikais, baigiant kino industrijos atstovais ir net filmų herojai. Tarptautinis Kauno kino festivalis šiais metais priims rekordinį skaičių svečių ir pakvies į renginius, vyksiančius visame mieste. Organizatoriai žada, kad spalį Kaunas taps tikra kino sostine.
„Festivalyje savo filmus pristatys ne tik legendinis vengrų režisierius Béla Tarras, besisvečiuosiantis Kaune spalio 8 – 11 dienomis. Jaunosios kartos režisierius iš Italijos Pietro Marcello, su kurio kūryba festivalio žiūrovai jau pažįstami, pristatys naujausią savo filmą „Vilko nasrai“, kuris buvo apdovanotas Berlyno kino festivalyje. Suomių režisierė Saara Cantell pristatys jautrią dramą „Širdies dūžiai“, išskirtą Vokietijos Liubeko ir Portugalijos „Festroia“ kino festivaliuose,“ – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė.
Išskirtiniai Lietuvos režisieriai taip pat pagerbs festivalį savo dalyvavimu. Eksperimentinės dokumentikos autorius Deimantas Narkevičius pristatys savo kūrybos retrospektyvą. Dokumentininkai Julija ir Rimantas Gruodžiai susitiks su festivalyje pristatomo jų režisuoto geriausio šių metų lietuviško dokumentinio filmo „Upė“ žiūrovais.
Šarūnas Bartas spalio 1 dieną pristatys atidarymo filmą „Eurazijos aborigenas“, išrinktą geriausiu šių metų Lietuvos filmu. „Dėsninga, kad „Eurazijos aborigenas“ Lietuvos žiūrovams pristatomas Kaune, – sakė filmo prodiuserė Jurga Dikčiuvienė. – Šarūnas Bartas savo kino karjerą pradėjo nuo šio miesto. Kauno „Bangos“ kino studijos vadovu jis tapo būdamas 19 metų, čia darė pirmuosius kino bandymus.“
Festivalyje lankysis garsus kino kritikas, Maskvos kino festivalio programos sudarytojas Kirilas Razlogovas, kuris kalbės apie kino kritikos reikšmę ir tuo, kaip viliasi organizatoriai, paskatins giliau suprasti ir pamilti kino meną.
Kaune taip pat lankysis ir vieno filmo herojus. Tai – Danielis Chanoch iš Izraelio, pristatysiantis dokumentinį filmą „Pica Aušvice“, kuriame fiksuojama jo paties kelionė į skaudžią praeitį – nacių koncentracijos stovyklas, kurių D. Chanoch vaikystėje išgyveno net penkias. D. Chanoch gimė ir iki aštuonerių metų augo Kaune, todėl šis vizitas tiek jam, tiek miesto bendruomenei ypatingas.
Nedaug kam žinomas faktas, kad 1984-aisiais sukurtas garsus sovietinis Aleksandro Zaharovo filmas „Nematomas žmogus“ buvo filmuojamas Lietuvoje, o daugelis svarbiausių jo scenų – Kauno senamiestyje. Kartu su lietuviu aktoriumi Romualdu Ramanausku, filme vaidinusių vieną pagrindinių vaidmenų, šis faktas bus pagerbtas specialiu performansu „Monumentas nematomam žmogui“ Kauno Santakoje.
„Džiaugiuosi, kad pagreitį įgavęs Tarptautinis Kauno kino festivalis atranda naujas miesto erdves ir lietuvišką kiną, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas. – Šis renginys jau po antrųjų rengimo metų tapo reprezentaciniu miesto renginiu. Tikiu, kad jauna veržli organizatorių komanda pasieks, kad Kauno kino festivalis žingsnis po žingsnio prilygtų ne tik geriausiems Lietuvos, bet ir Europos kino festivaliams.“
Kino teatras kaip kino namai, sinefilų susibūrimo ir bendravimo vietos yra tema, neatsiejama nuo Kauno kino festivalio. Spalio 4 dieną į diskusiją apie tai, ką kino teatras reiškia visuomenei, ekonomikai, architektūrai įsijungs filosofai Gintautas Mažeikis, Viktoras Bachmetjevas, architektė Julija Rėklaitė ir seniausio Didžiosios Britanijos kino teatro „Duke of York“ atstovas Jonas Barrenechea.
Kino žmones sudomins reikšmingas JAV kino pramonės atstovės, Filadelfijos kino biuro generalinės direktorės Sharon Pinkenson vizitas, kurio metu ji ne tik pristatys JAV režisierės Tanyos Hamilton filmą „Nakties pavojai“, bet ir aptars galimas bendradarbiavimo galimybes su Lietuvos atstovais. JAV ambasados Lietuvoje, su kuria bendradarbiaujant organizuojamas Sh. Pinkenson vizitas, atstovas Daniel Spokojny sakė: „JAV ambasada nori net tik pristatyti kino meno kūrinius, bet ir padėti Lietuvos kino industrijai įgauti pagreitį, atkreipti dėmesį į ekonominį aspektą.“
Ketvirtasis Tarptautinis Kauno kino festivalis vyks spalio 1 – 17dienomis Kaune ir Vilniuje, kino teatruose „Forum Cinemas“, „Pasaka“ ir „Skalvija“. Visa festivalio programa bus paskelbta jau šią savaitę.
2012 metais Londone vykusios vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos dziudo istorijoje buvo ypatingos, nes jose pirmą kartą mūsų šaliai atstovavo du šios sporto šakos atstovai — Karolis Bauža ir Marius Paškevičius. Netrukus prasidėsianti Rio de Žaneiro olimpiada taip pat įeis į šalies istoriją, nes pirmą kartą kelialapį į vasaros olimpiadą iškovojo dziudo sportininkė moteris – Santa Pakenytė. Šis pasiekimas neleidžia abejoti jos meistriškumu ir ryžtu — pasak atletės, olimpinėms žaidynėms ji kryptingai ruošėsi ketverius metus, tačiau disciplina ir ištvermė sportininkę lydi ne tik kovose ant tatamio — besiruošdama svarbiausiam sportinės karjeros įvykiui, olimpiadai, ji šiemet taip pat surado jėgų apginti Edukologijos magistro diplomą Lietuvos sporto universitete.
Jolanta Rimkutė – kostiumo dizainerė, „Studija LT“ viena iš įkūrėjų bei Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) „Mados dizaino“ studijų programos dėstytoja. Su kostiumo dizainere susitikome pasikalbėti VDU Šiuolaikinių menų katedroje, jos, kaip dėstytojos aplinkoje, apie madą, studentus bei augančią naujų dizainerių kartą.
Trijų kūrėjų sinergija praėjusį savaitgalį pakvietė kauniečius pasidairyti į artėjančio pavasario nuskaidrintą rankinių kolekciją ir taip atidaryti kūrybinę studiją „kARTu“. Rankinių kūrėja Ingrida Jasinskė, vizažistė Dovilė Baškytė (studija „Belisi“) ir fotografas Deividas Gailevičius suvienijo jėgas tam, kad šiuolaikinės miesto moters portretas būtų išreikštas ne tik nuotraukose, bet ir realybėje.
Lietuvos hiphopo čempionas Julijus Nosovas šokį atrado dar vaikystėje. Bėgant metams pomėgio neapleido, o visai neseniai atidaręs savo studiją, šokti moko ir kitus. Geros nuotaikos ir šypsenos nestokojantis vaikinas pasakoja apie pasiekimus ir jaunuosius talentus bei tvirtina, jog hiphopo subkultūra Lietuvoje vis dar populiari.