Dirbtinio intelekto (DI) plėtra ilgą laiką atrodė sustojusi dėl labai paprastos priežasties. Didžiausiems modeliams reikėjo milžiniško grafinių procesorių kiekio, o jų rinkoje trūko. Dėl to augimas brango, projektai lėtėjo, o laukimo eilės tapo įprastu reiškiniu.
Pastaruoju metu pramonė pastebėjo tylų posūkį, kurio nebegalima ignoruoti. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella viešame pokalbyje sakė, kad bendrovė jau nebejaučia lustų tiekimo spaudimo. Jo teigimu sandėliuose yra akceleratorių, kurie laukia ne gamybos, o galimybės būti įjungti.
Ši žinia parodė, kad riba persikėlė į visai kitą vietą. Dabar didžiausia kliūtis yra elektros tiekimas ir tinklo pajėgumai, o ne silicio trūkumas. Todėl klausimas tapo labai žemiškas, kiek energijos galima gauti ten, kur statomi duomenų centrai.
Lustų bado pabaiga
Vos prieš metus ar dvejus technologijų pasaulis skaičiavo trūkstamus procesorius ir stebėjo kainų šuolius. Įmonės planavo dirbtinio intelekto plėtrą pagal tai, kada gaus naujų grafinių kortelių. Dabar ši įtampa beveik išnyko, nes pasiūla tapo stabilesnė ir prieinama.
S. Nadella pabrėžė, kad pats procesorių turėjimas dar nereiškia galimybės juos panaudoti. Įranga gali stovėti sandėliuose, jei netoliese nėra paruošto centro su pakankamu prijungimu prie elektros tinklo. Taip industrija perėjo nuo pirkimo lenktynių prie energijos paieškų.
Energijos apetitas ir infrastruktūra
Šiuolaikiniai dirbtinio intelekto klasteriai vartoja tiek elektros, kiek mažesni miestai. Modeliams didėjant auga ne tik mokymo, bet ir kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl apkrovos kyla sparčiai. Vietiniai tinklai dažnai nėra pritaikyti tokiam staigiam ir nuolatiniam šuoliui.
Praktinės kliūtys yra labai konkrečios ir lėtos. Reikia leidimų, naujų transformatorių, papildomų linijų ir laiko prisijungti prie tinklo, o tai užtrunka ilgiau nei įrangos įsigijimas. Net pastatytas centras gali būti neefektyvus, jei jo neįmanoma pilnai aprūpinti energija.
Naujos strategijos ir ateities kova
Debesų kompiuterijos milžinai jau keičia savo planus taip, kad energija būtų užtikrinta ilgam. Jie sudaro ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, finansuoja atsinaujinančių šaltinių parkus ir ieško vietų su stabiliais pajėgumais. Energija tampa strateginiu turtu, nuo kurio priklauso plėtros greitis.
Kartu svarstomi sprendimai, kurie anksčiau būtų atrodę per drąsūs. Kalbama apie vietinę gamybą, efektyvesnį aušinimą ir net mažųjų modulinių branduolinių reaktorių galimybes. S. Nadella mintis aiški, grafinių procesorių karas baigėsi, o kova dėl patikimos energijos tik prasideda.
