Alzheimerio liga tragiškai ir, regis, negrįžtamai pažeidžia smegenis, tačiau naujas tyrimas teikia vilties, kad šie neurologiniai pažeidimai gali būti bent iš dalies pataisomi.
JAV mokslininkai nustatė, kad vaisto kandidatas P7C3-A20 sugebėjo atkurti kognityvines (pažinimo) funkcijas laboratorinėms pelėms, sergančioms Alzheimerio ligos modeliais. Buvo sustabdytas smegenų ląstelių nykimas, sumažėjo uždegimas, o taip pat atkurta kraujo–smegenų barjero – apsauginio smegenų filtro – funkcija.
„Mūsų gauti rezultatai mus labai nudžiugino ir suteikė daug vilčių,“ – sako neuromokslininkas ir psichiatras Andrew Pieperis iš Keiso Vesterono rezervato universiteto.
P7C3-A20 pasirinktas todėl, kad tai – žinomas neuroprotekcinis junginys, galintis atkurti NAD+ (nikotinamido adenino dinukleotido) pusiausvyrą. Ši molekulė dalyvauja ląstelėms skaidant junginius, iš kurių gaunama energija, ir sintetinant funkcinius baltymus.
Ankstesni gyvūnų tyrimai parodė, kad NAD+ lygio atkūrimas tokiais junginiais kaip P7C3-A20 gali sumažinti Alzheimerio ligai būdingus požymius. Kai kurie tie patys mokslininkai jau buvo įrodę, kad P7C3-A20 ir jo gebėjimas didinti NAD+ lygį padeda atkurti pelių smegenų funkciją po galvos traumų.
Šiame naujame tęstiniame tyrime nustatyta, kad NAD+ lygis sugrįžo į normalią ribą pelėms, kurioms jau buvo išsivystę pažengę Alzheimerio simptomai, po šešis mėnesius trukusių kasdienių injekcijų. Su tuo susiję uždegimo ir DNR pažaidos žymenys taip pat rodė, jog NAD+ kiekis vėl tapo pakankamas normalioms ląstelių funkcijoms.
Tyrėjų komanda naudojo du Alzheimerio ligos pelių modelius, atspindinčius dvi pagrindines šios ligos patologijas – amiloido beta baltymo sankaupas (plokšteles) ir tau baltymo raizginius.
Manoma, kad šie nenormalūs baltymų telkiniai prisideda prie neuronų žūties ir smegenų veiklos sutrikimų sergant Alzheimerio liga, tačiau tikslus ryšys iki šiol nebuvo visiškai aiškus. Įdomu tai, kad P7C3-A20 atstatė smegenų funkciją, nors pačių plokštelių ir raizginių nesumažino. Tai leidžia manyti, kad pakankamai energijos turinčios ir gerai funkcionuojančios smegenų ląstelės gali geriau susidoroti su susikaupusiais patologiniais baltymais.
„Atkūrus smegenų energijos pusiausvyrą, abiejuose genetiškai skirtinguose pelių modeliuose, sergančiuose pažengusia Alzheimerio liga, buvo pasiektas tiek patologinis, tiek funkcinis atsigavimas,“ – aiškina Pieperis.
„Matydami tokį efektą dviejuose labai skirtinguose gyvūnų modeliuose, kuriuos lemia skirtingos genetinės priežastys, dar labiau sustipriname mintį, kad ir žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, atsigavimas net esant pažengusiai ligai gali būti įmanomas, jei pavyksta atkurti smegenų NAD+ pusiausvyrą.“
Vis dėlto iki tol, kol paaiškės, ar tokie gydymo būdai gali atkurti ir pakeisti Alzheimerio ligos padarytą žalą žmonių smegenims, laukia ilgas kelias. Tam prireiks daugiau gyvūnų tyrimų ir kruopščiai suplanuotų klinikinių bandymų su žmonėmis. Tačiau jau dabar aišku, kad NAD+ balansas gali tapti itin svarbiu veiksniu būsimuose Alzheimerio ligos gydymo metoduose.
Tuo pat metu reikia atsižvelgti ir į rizikas – pernelyg didelis NAD+ perteklius anksčiau buvo siejamas su padidėjusia vėžio rizika. Be to, Alzheimerio liga yra labai sudėtinga, daugelį skirtingų procesų apimanti būklė, todėl tikėtina, kad ir gydymo sprendimas turės būti kompleksinis.
„Svarbiausia žinia – viltis: Alzheimerio ligos padariniai nebūtinai yra neišvengiamai negrįžtami,“ – pabrėžia Pieperis. – „Pažeistos smegenys tam tikromis sąlygomis gali atsikurti ir vėl normaliai funkcionuoti.“
