Laikas.lt
Rima Lincevičiūtė
Ketvirtus metus iš eilės vykstanti socialinė akcija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ lapkričio 27 d. vakarą Šeimos santykių institute Kaune kvietė dalyvauti viešoje diskusijoje. Negausiai susirinkę dalyviai drauge su instituto psichologe Rasa Pietariene diskutavo apie stereotipinius vyrų ir moterų lyčių vaidmenis bei galios pasiskirstymą šiuolaikinėje visuomenėje.
Stereotipai ir finansai
Psichologė pradėjo nuo seniai įsišaknijusių stereotipų, kad vyras į namus parneša pinigus, tuo tarpu moteris – užtikrina emocinį bei praktinį pagrindą. Tačiau šiuolaikinė moteris linkusi lygiai taip pat siekti karjeros, atidėti šeimos planavimą ir nesėdėti namuose prie puodų. Tuomet iškyla problema bendruomenėje, kuri, įpratusi prie nusistovėjusių stereotipų, sunkiai performuoja savo lūkesčius ir yra linkusi į kritiką bei nesupratingumą.
Diskusijos dalyviams iškilo klausimas apie tai, kad moterims vis dėlto didelę įtaką ir šiais laikais daro vyro uždirbamų pinigų kiekis. Psichologė Rasa tai argumentavo kaip saugumo poreikį. Niekas negali paneigti, kad pinigai lemia šeimos gyvenimo sąlygas, laisvalaikio galimybes, net vaikų skaičių. Nors moteris ir orientuojasi į individualius pasiekimus, karjerą, tačiau mintis, kad vyras nėra finansiškai stabilus, sunkina ateities perspektyvas šeimos kūrimo procese.
Stereotipai ir išsilavinimas
Paminėtas ir išsilavinimo aspektas: kuo minimalesnė išsilavinimo kartelė, tuo tradiciškesnis požiūris į vyrų bei moterų vaidmenis visuomenėje. Stebina tai, kad būtent moterų nuostatos yra labiau tradicinės ir stereotipizuotos nei vyrų. Tai paaiškinama socialine integracija nuo vaikystės. Ne kartą girdėti, o gal ir pačių vartoti išsireiškimai „mergaitės taip nedaro“, „elkis kaip dera mergaitei“ ir pan. Būtent nuo to ir prasideda požiūris į lyčių vaidmenis, į nuolankios, švelnios moters portretą. Džiugu, kad dabar vis daugiau moterų keičia šį stereotipą, kyla į vadovaujančius postus, bet ir čia, norint įrodyti kompetenciją bei sugebėjimus, reikia vadinamų „vyriškų“ savybių – kategoriškumo, stiprybės. Net ir politikoje atrandama pavyzdžių, kuomet valdantį darbą dirbančios moterys turi atspindėti griežtumą, vyriškumą, o ne gležnumą ar šilumą.
Stereotipai ir seksualumas
Rasa Pietarienė taip pat pabrėžė, kad moterys linkusios pačios save nuvertinti, būti priklausomos nuo vyrų, o vėliau, norėdamos tapti savarankiškomis – nesugeba ir nebežino kaip pakeisti savo įvaizdį. Kitas įdomus aspektas lyčių vaidmenyse – seksualumo sureikšminimas. Atliktas tyrimas, kuriame būsimi sutuoktiniai labiausiai savo partneryje vertino būtent seksualumą, antroje vietoje paliekant atsakingumą. Deja, bet seksualumo kultą stipriai formuoja ir Lietuvos žiniasklaida, įrėmindama idealiais laikomus vyrus ir moteris, stiprindama senuosius stereotipus ir sunkindama šiuolaikinės, lygiavertės visuomenės vystymąsi.
Diskusijos pabaigoje suformuota išvada, kad lyčių vaidmenys po truputį kinta ir galios pasiskirstymas tolygėja. Tačiau būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp biologinių bei socialinių poreikių, kad save realizuoti galėtų abi lytis, nevaržomos stereotipų ar visuomenės požiūrio.
